Žaidimas išpardavimais ir akcijomis kartais panašus į akių dūmimą
Pirmaisiais Naujųjų metų mėnesiais, jei nebūtų išpardavimų, prekyba visiškai apmirtų. Galimybė įsigyti įpusėto sezono drabužių, batų, aksesuarų žymiai pigiau daugeliui žmonių sukelia sunkiai suvaldomą norą sumedžioti savo sėkmę. Šiuo psichologiniu triuku prekybininkai naudojasi jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau padaryti tai priviliojant, o ne užrūstinant pirkėją taip pat reikia mokėti. Per dideli pirkėjų lūkesčiai, jiems neišsipildžius, gali atsigręžti prieš prekybininkus.
Įtaria apgavystę
Ryškiai geltonais rutuliais su pažadu suteikti nuolaidas iki 50 procentų besipuikuojančios „Drogo” parduotuvių tinklo vitrinos suerzino ne vieną kaunietį. Kai kuriems pasirodė, kad prekių su tokia didele nuolaida ten išvis nėra.
Užėjęs į „Drogo” parduotuvę Laisvės alėjos pradžioje nustembi, kad tais pačiais nuolaidas žadančiais ženklais yra išmargintos beveik visos lentynos. Pirkėjams atrodo, kad tie ženklai turėtų būti prikabinti būtent ten, kur padėtos daug pigiau nei ankstesnė kaina parduodamos prekės. Tačiau beveik visur keliolika litų kainuojančios prekės tiek ir kainuoja, jos tapo pigesnės vos litu ar dviem, geriausiu atveju 3-4 litais. 5-6 litais pigiau kainuoja dekoratyvinės kosmetikos priemonės, kurių ankstesnė kaina buvo didesnė nei 30 litų.
Pardavėja, paklausta apie nuolaidų dydį, yra pasirengusi tokiam ne pirmą kartą užduodamam klausimui. Ji paaiškina, kad reikia pastebėti šalia parašytą žodelį „iki”. Paprašyta parodyti bent vieną daiktą, kuris išties kainuoja perpus pigiau, suglumsta. Paskui veda tolyn nuo reklaminiais skrituliais beveik ištisai numargintų lentynų ir išdidžiai rodo kremų indelių piramidę.
Išties anksčiau šešis litus be cento kainavę kremai dabar kainuoja 50 proc. pigiau. Tad formaliai neprikibsi: šie kremai yra tarsi leidimas kurti pirkėjui iliuziją, kad tarkim, anksčiau nusižiūrėtą per 40 litų kainuojantį tualetinį vandenį jis galės nusipirkti už 20 litų.
Nesąžiningas žaidimas
Gerai paieškoję, panašių prekių tikriausiai atrastume daugiau. Bent taip buvo kitoje „Drogo” parduotuvėje Laisvės alėjos gale. Pardavėja Olesia Zaiceva apie nuolaidas kalbėti su žurnalistais teigė nesanti įgaliota. Kad toks pokalbis įvyktų, parduotuvė turėtų iš anksto gauti pranešimą, gal net raštišką, iš vadovybės Vilniuje. Tačiau savaitgalį susisiekti su ja nepavyktų.
Galiausiai ji sutinka bent parodyti keletą prekių, kurios išties nukainotos perpus ar dar daugiau. Servetėlės nagų lakui, kainavusios per penkis litus ir nukainotos iki lito su centais jau parduotos, telikusi etiketė, tačiau šalia dar yra kita prekė, kuriai taikoma žadama nuolaida.
Nelinkusios su žurnalistais kalbėtis ir kitos pardavėjos. Išgavusios pažadą, kad jų vardai nebus minimi, neslepia, kad ne vienas pirkėjas buvo pratrūkęs nepasitenkinimu. „Mes ne pačios sugalvojome tas reklamas prie prekių. Gavome nurodymus iš centro, kaip ir prie kurių prekių jos turi būti. Vienos prekės pigo, kitos brango”, – pasakoja merginos.
Įžūlus žaidimas pirkėjų lūkesčiais juos ne tiek privilioja, kiek pykdo. „Iki” parduotuvėje Raudondvario plente už ryškių akcijos etikečių, liudijančių, kad kelių rūšių vynai dabar yra parduodami kelias litais pigiau, patingėta išimti ankstesnes tų pačių gėrimų etiketes.
Kitose parduotuvėse gėrimai ten taip pat turėjo „akcijines” kainas, galbūt net tas pačias, smulkmeniškai netikrinome. Tai daryti turi ne žurnalistai ar nusivylę pirkėjai, bet atitinkamos už tai atsakingos tarnybos.
Visuomenės interesas ginamas
„Pirkėjų apgaudinėjimas žongliruojant kainomis nėra „Iki” prekybos tinklo politika. Tokius dalykus tikrina mūsų vidaus auditas, tai yra baudžiama ir pagal reklamos įstatymą kaip klaidinanti reklama. Kaip vykdomas šis įstatymas, prižiūri Konkurencijos tarnyba. Mes siekiame, kad žmonės, kurie nesąžiningai elgiasi, pas mus nedirbtų. Tokias vietines iniciatyvas mes patys greitai gesinam. Perklijuoti kainas yra toks pats grubus pažeidimas, kaip ir prekiauti produktais pasibaigus jų vartojimo laikui”, – sako „Iki” prekybos tinklo Komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.
Jau šešerius metus veikiančio Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas sako, kad beveik neprisimena pirkėjų skundų dėl nesąžiningų išpardavimų. Juos žmonės vertina teigiamai, o skundžiasi tik tuomet, jei būna pažeisti jų asmeniniai interesai. „Kai paliečiamas viešas interesas, skundų yra mažiau. Tačiau nusiskundimai dėl reklamos jau tampa dažnesni. Žmonės pyksta, kai sužino, kad nebegali įsigyti jam patrauklios prekės žadėta mažesne kaina dėl to, kad tos prekės jau pasibaigė. Tačiau prekybininkai nuo to apsisaugo reklamoje dėdami „varnelę” ar „žvaigždutę”, o apačioje mažomis raidelėmis prirašydami, kad prekių skaičius ribotas. Kiek tokių prekių buvo ir kiek jų parduota, vartotojas neturi galimybių patikrinti”, – sako P.Mereckas.
Vartotojų teises ginančių organizacijų yra jau palyginti nemažai. Tačiau jos reaguoja į konkretų pirkėjo skundą. Kol jis išsiaiškinamas, neigiamos emocijos praeina, o tie keli litai, palyginti su nemaloniais jausmais, dažniausiai yra ne itin reikšmingi. Pirkėjas jį apvylusiam prekybininkui gali atsilyginti tik tuo pačiu – apvilti jo lūkesčius, kad dar sykį ateis ten pirkti.
„Yra kelios parduotuvės, į kurias aš niekuomet nebekelsiu kojos. Vienoje buvau priversta sumokėti trim litais daugiau, nei buvo nurodyta etiketėje, esą kasos kompiuteris taip rodo. Galėjau tos prekės neimti, bet man jos reikėjo, o tie litai nebuvo labai didelis materialinis nuostolis. Kas kita – sugadinta nuotaika ir prarastas pasitikėjimas. Kitoje prie konkrečios prekės buvo nuoroda, kad ji nukainota 15 procentų. Kasoje paaiškėjo, kad ta nuolaida tėra 5 procentai. Man pradėjo įrodinėti, kad blogai matau, kvietė eiti drauge pasižiūrėti, kiti pirkėjai pradėjo triukšmauti”, – nemaloniais prisiminimais dalijasi Regina Saulevičienė.
Laimi ne visi
Jau tradicija tapo, kad „Maximos” iškart po Naujųjų metų pradeda prekiauti su nuolaidomis iki 75 procentų. Prekybos centas „Mega” reklamuoja dar didesnes – iki 77 proc.
„Iki” prekybos tinklas didžiuojasi radęs kitą būdą pamaloninti pirkėją. „Mes jau kelerius metus pasirinkome visai kitokią strategiją. Užuot palankiomis kainomis vertę žmones įsigyti jiems nelabai reikalingas prekes, sausį, kai visur vyksta masiniai išpardavimai, savo pirkėjams siūlome 5 proc. nuolaidas viskam. Jomis gali pasinaudoti visi 230 tūkstančių Lietuvos gyventojų, turinčių mūsų korteles. Mes nebežiūrime į išpardavimus kaip į masinį likučių išvalymą. Galbūt todėl, kad jau mokame gerai planuoti, ko ir kiek reikia pirkėjams”, – sako T.Vaišvila.
„Maxima” kortelių turėtojai taip pat gali pigiau nusipirkti įvairų prekių. Kartais drabužių, kartais kosmetikos prekių, kartais sulčių, tokie pasiūlymai yra beveik nuolat ir jie dažnai kitokie, tad nuolatiniai pirkėjai visuomet jaučiasi kuo nors pamaloninti, net jei tų prekių neperka. Tai nauja viliojimo politika, nes masiniai išpardavimai „nepririša” pirkėjo.
„Užsienyje yra įstatymai, pagal kuriuos nuolaidos vykdomos laikantis griežtos tvarkos. Iš pradžių skelbiamas išpardavimas, tai rašoma vitrinoje ir plakatuose. Vėliau ant prekės etiketės yra klijuojama nauja kaina ir nurodyta, kiek procentų nukainota. Pirkėjas turi matyti, jog jo neapgaudinėja, todėl privaloma ant tos etiketės palikti ir senąją prekės kainą. Tai yra reglamentuota įstatymais, o juos pažeidusiems skiriamos baudos. Tikiuosi, kad taip bus ir pas mus. Dabar tai pastebiu tik prabangesnes prekes pardavinėjančiose parduotuvėse”, – pasakoja dažnai užsienyje besilankantis Arvydas Kamantauskas.
Išties, pasidairius „Aprangos” grupės, kuriai priklauso drabužių parduotuvės „Mango”, „Aprangos galerija”, „Hugo boss” bei kitos, galima rasti ne vienu šimtu litų nukainotų drabužių. Juos noriai perka tie, kurie jų neįpirktų sezono pradžioje už daug didesnę kainą.
Taip yra praplečiamas pirkėjų ratas, tačiau dauguma nuolatinių pirkėjų drabužius linkę įsigyti būtent iš naujųjų kolekcijų, nes jiems reikia ne tik kokybiško daikto, bet ir prestižo, kurio praėjusio sezono daiktai jau nebeturi. „Aprangos” grupės marketingo direktorė Irma Marcinkienė yra pastebėjusi, kad išpardavimai naudingiausi tiems žmonėms, kurie nesivaiko mados tendencijų. Kita vertus, net 40 proc. pirkėjų domisi nuolaidomis, o 60 proc. perka per išpardavimus.