Moterų patrauklumo kriterijai laikui bėgant keitėsi, ir pirmenybė buvo teikiama tai putlioms formoms, tai lieknumui.
Tačiau grakšti talija visada buvo neabejotina vertybė.
Tokią išvadą, kaip praneša laikraštis „Middle East Times”, padarė Amerikos mokslininkai, remdamiesi pastarųjų 2 tūkstančių metų Azijos literatūros klasikos ir trijų paskutinių šimtmečių anglų literatūros analize.
Klasikinėje formulėje „90-60-90” per visą istoriją stabiliausias buvo ir lieka būtent vidurinis skaičius.
Kitaip tariant, pastoviausias moters grožio standartas yra vapsvos talija.
Apibūdinant Nefertarės, Egipto faraono Ramzio II mylimos žmonos išvaizdą, ypač buvo atkreipiamas dėmesys į jos plonytį liemenį.
Anglijos literatūroje priskaičiuojama beveik penkis kartus daugiau nuorodų į šios kūno dalies, o ne krūtinės harmoniją.
Beje, į kitus elementus, padedančius formuoti dailiosios lyties atstovių įvaizdį, buvo kreipiama kur kas mažiau dėmesio.
Pagal savo reikšmingumą talija pranoko kitas kūno dalis dar indų senoviniuose epuose „Ramajana” ir „Machabcharata”, taip pat viduramžių Kinijos poezijoje.