Lietuvos pasiuntinių užsienyje skyrimą vėl ženklina mįslingi viražai. Neoficialiai įvardyti kandidatai kratosi pasiūlymų ambasadoriauti.
Buvęs penktosios, šeštosios ir septintosios Lietuvos vyriausybių užsienio reikalų ministras, 1992-2000 metų kadencijų Seimo narys, ilgametis Socialdemokratų partijos narys, šiuo metu nepriklausantis jokiai partijai Povilas Gylys nenori būti ambasadoriumi ir vykti dirbti į Suomiją. Vilniaus universitete profesoriaujantis ekonomistas Gylys mieliau renkasi akademinį darbą. Tą vakar po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio patvirtino jo pirmininkas Justinas Karosas.
Galėjo įsižeisti
„Kai pasirodė žinios dėl Gylio skyrimo ambasadoriumi, fakultetas labai sujudo, nes trūksta dėstytojų, tad jis informavo nusprendęs likti universitete”, – aiškino URK vadovas. Kartu jis neatmetė galimybės, kad Gylį galėjo įžeisti kai kurių politikų svarstymai, jog socialdemokratai diplomatiniais postais „apdovanoja” lojalius partiečius arba prijaučiančiuosius. Tačiau, Karoso teigimu, tikriausiai Gylį įžeidė kai kurių politikų svarstymai, kad socialdemokratai diplomatiniais postais „apdovanoja” lojalius žmones. „Mano manymu, įtakos turėjo ir kai kurių kolegų reakcija, turiu galvoje Petrą Auštrevičių. Juoba kad Gylys būdamas užsienio reikalų ministru tą patį Auštrevičių iš skyriaus vedėjo pareigų yra paskyręs ambasadoriumi į Suomiją” – sakė Seimo URK pirmininkas.
„Jei jau buvęs užsienio reikalų ministras negali būti ambasadoriumi, tai kas tuomet tinkamesnis kandidatas?” – stebėjosi jis.
Konkurentų gandai?
Praėjusią savaitę pasklido kalbos, kad diplomatinis postas gali būti siūlomas ir dar vienam ne taip seniai gana aktyviai politikoje dalyvavusiam eksparlamentarui socialdemokratui Vyteniui Andriukaičiui, šiuo metu vadovaujančiam Socialinių ekonominių tyrimų institutui. Juoba kad Andriukaitis atsisakė kandidatuoti partijos sąraše į Vilniaus miesto tarybą.
Vakar LŽ paklaustas, ar jam buvo siūlytas diplomatinis darbas, Andriukaitis teigė pirmą kartą girdįs tokią versiją ir patikino jokių siūlymų negavęs. „Aš nepasirengęs išeiti į pensiją. Tie, kurie norėtų mane izoliuoti nuo aktyvaus politinio gyvenimo, tegul ieško kito būdo”, – sakė Andriukaitis. Politiko teigimu, jo kompetencija esanti kur kas platesnė negu diplomato tarnyba.
Pasiteiravus, iš kur tuomet pasklidusios tokios kalbos, Andriukaitis nenorėjo įvardyti jų šaltinio: „Gal kažkas tyliai svarstė, ką daryti su Vyteniu? Gal kažkam per didelis konkurentas partijoje esu, tad ir pamąstė, ar negalima būtų manęs išsiųsti. Ir paleido gandą.”
Tikslas – Seimas
Kaip teigė politikas, kandidatuoti į Vilniaus tarybą atsisakęs pats, nes pagrindinis jo tikslas – gerai pasirengti 2008-ųjų Seimo rinkimams. „Mano tikslas – pakilti lyg feniksui iš pelenų. Todėl aktyviai dalyvausiu partijos gyvenime ir tikrai nesėdėsiu ant atsarginių suolelio. Savivalda dabar manęs nedomina”, – tikino Andriukaitis. Jis prisipažino net neabejojantis, kad pavyks tapti kitos kadencijos Seimo nariu.