Koncerno „Achemos grupė” prezidentas Bronislovas Lubys praėjusių metų veiklos pranešime nemažą dėmesį skyrė Klaipėdos uoste esančioms koncerno bendrovėms.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, (KLASCO) šiemet gavo 125,3 mln. litų pajamų ir uždirbusi pelno, ketina mokėti 25 mln. litų dividendų.
Pernai KLASCO krovė 9,4 mln. tonų, šiemet planuoja 9 mln. Tačiau numatoma gauti 131 mln. litų pajamas.
Šiemet investicijoms KLASCO yra numačiusi 15 mln. litų.
Koncernui palankūs metai
„Achemos grupė” valdo uosto arba su laivyba susijusias Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją, Krovinių terminalo, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, „Klasco ekspedicijos”, „Eurogos”, „Achema shipping” bendroves. Su partneriais jai priklauso ir „Klaipėdos laivų remonto” bendrovę kartu su kruizinių laivų prieplauka valdanti bendrovė „Jūros vartai”.
„Praėję metų rezultatai koncernui nėra blogi. Pajamos buvo 2,56 mlrd. litų – 21,9 proc. daugiau nei 2005 metais.
Pernai didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo ne tik geri „Achemos”, kuri yra pagrindinė koncerno įmonė, rezultatai, bet ir prekybos įmonių veikla, ypač sėkmingai Baltijos šalyse plėtojamas „Agrochemos” mažmeninės prekybos tinklas.
Geri buvo ir praėjusių metų pavasarį startavusio naujo chemijos ir naftos produktų terminalo Klaipėdoje veiklos rezultatai. Kitos koncerno įmonės 2006 metais išlaikė tolygų augimą.
„Pastaruosius 5-7 metus mūsų pagrindinė linija buvo investicijos. Pernai koncernas investavo 439 mln. litų – 64 proc. daugiau nei 2005 metais”, – teigė B.Lubys.
Praėjusiais metais sėkmingai užbaigtas vienas didžiausių ir svarbiausių investicinių projektų – amoniako cecho statyba „Achemoje”, jai iš viso buvo skirta apie 300 mln. litų lėšų.
Taip pat pernai užbaigtas chemijos ir naftos produktų terminalas Klaipėdoje, pradėtas eksploatuoti naujas skystųjų trąšų terminalas Belgijoje, tęsiama „Agrochemos” investicijų programa. Ketinama statyti ir dar vieną nedidelį skystų trąšų terminalą Vokietijoje – pietinėje jos dalyje, kur trąšos galės būti kraunamos iš baržų. Vienas toks terminalas veikia Vokietijos uoste Liubeke.
Klaipėda – svarbus regionas
B.Lubio teigimu, Klaipėdos regionas „Achemos” koncerne užima ne mažiau svarbią vietą nei Jonavos regionas, kur yra ne tik „Achema”, bet ir daugiau bendrovių. Klaipėdos regione vyko ir vyks intensyvus plėtimas.
„Pastaraisiais metais didelės investicijos įdėtos į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją. Privatizuodami ją sumokėjome 208 mln. litų. Dar ne mažiau kaip 150 mln. litų investuota į KLASCO skystų ir birių trąšų, grūdų terminalų statybų. Jie yra ekonomiškai naudingi”, – teigė B.Lubys.
Koncernas „Achemos grupė” įsigijo Krovinių terminalo, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovių akcijų paketus.
Gerus naujo chemijos ir naftos produktų terminalo praėjusių metų rezultatus lėmė sutartis su Šveicarijoje registruota „Vitol International” kompanija. Sutartis pasirašyta dvejiem metams su galimybe ją pratęsti dar vienerius metus. Šiemet terminalą valdanti bendrovė Krovinių terminalas planuoja krauti apie 1,5 mln. tonų produktų.
Per metus už naftos ir chemijos produktų terminalą planuojama grąžinti ne mažiau kaip 15 mln. litų krovinių terminalui rekonstruoti iš „Parex” banko imtų kreditų. Iš viso šio terminalo statyba kainavo per 120 mln. litų.
„Su tarptautine bendrove „Vitol International” turime pasirašę dvejų metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams”, – sakė B.Lubys. Pasak jo, su „Vitol” pasirašius ilgalaikę naftos produktų krovos ir sandėliavimo sutartį, koncernui nesvarbu, kiek tonų krovinių perkraunama, nes jam mokama nepriklausomai nuo perkrautų krovinių kiekio.
B.Lubio teigimu, „Vitol” atveža naftos produktus iki Baltijsko uosto Kaliningrado srityje, perkrauna juos į mažesnius laivus ir gabena į Klaipėdą. Čia kroviniai perkraunami į didelius tanklaivius, kurie gabena naftos produktus į Ameriką ir kitus tolimus uostus.
Statys keleivių ir krovinių terminalą
Teigiamu sprendimu B.Lubys įvardijo ir tai, kad buvo nuspręsta iš Kėdainių „Lifosos” išpirkti dalį buvusios „Transfosos” akcijų.
Teritorijoje šalia II Smiltynės perkėlos bus statomas keleivių ir krovininių laivų terminalas. B.Lubys mano, kad būtų normalu Klaipėdos uoste per metus turėti apie 1 mln. keleivių. Dabar keleivių srautas yra maždaug penkis kartus mažesnis.
Keleivių ir krovinių terminalą numatoma pastatyti iki 2009 metų. B.Lubys mano, kad žinant, kokia Lietuvoje yra biurokratija, toks planas yra labai optimistinis. Šią savaitę paskelbtas terminalo architektūros tarptautinis konkursas.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale šiemet didesnių investicijų nenumatoma. Jų, kaip teigė B.Lubys, bus skirta tiek, kiek reikės projektams parengti.
Naujos statybos KLASCO
Šiemet KLASCO investicijoms numatyta 15 mln. litų. Ketinama pradėti statyti du naujus popieriaus bei maisto produktų terminalus.
Mažiausiai 24 mln. litų vertės terminalas, per kurį iš Suomijos į Europą ir toliau bus gabenamas popierius, jau projektuojamas.
„Pirmojo etapo statybas numatoma baigti iki 2008 metų pirmojo pusmečio pabaigos. Jo statybos vyks trimis etapais, bendras jo plotas sieks 24 tūkst. kvadratinių metrų, o pirmajame etape bus pastatyta 8 tūkst. kv. metrų”, – sakė B.Lubys.
Terminalas bus statomas šalia KLASCO valdomos Tarptautinės jūrų perkėlos, Smeltės pusiasalyje.
Per 2007-2008 metus „Klasco” planuoja pastatyti maisto produktų terminalą-šaldytuvą, kuriame būtų laikomi laivais gabenami vaisiai, įskaitant bananus, bei kiti produktai.