Kalbos konsultantai rengiasi abiturientų ir jų tėvų apgulčiai.
Prieš egzaminus ir po jų Valstybinę lietuvių kalbos komisiją užplūsta elektroniniai laiškai bei nenutyla telefonų skambučiai.
„Iki egzaminų mokiniai siunčia testus bei tekstus, prašydami, kad ištaisytume klaidas. Po egzaminų sulaukiame abiturientų mamų skambučių, besiteiraujančių, kaip reikia rašyti vieną ar kitą žodį”, – pasakojo komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.
Tačiau kalbininkų pareiga – ne už mokinį parašyti kontrolinį darbą.
Konsultacijų grupėje triūsiančios trys moterys nuo ryto iki vakaro atsako į klausimus telefonu bei elektroniniu paštu.
Žmonėms rūpi įvairūs dalykai – kaip rašyti švenčių pavadinimus, kada vartoti žodį „pilnai” ar dėti brūkšnį.
„Kalbininkų patarimų prireikia ne vien mūsų šalies gyventojams. Sulaukiame klausimų iš JAV, Izraelio, netgi Afrikos. Susidomėjimas lietuvių kalba didėja – mūsų interneto svetainėje kas mėnesį apsilankoma iki 90 tūkstančių kartų”,- pridūrė I.Smetonienė.
Jos nuomone, žmonių rūpestis dėl kalbos kultūros „darosi kaip suprasta būtinybė”.
Tą patvirtino ir Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių katedros vedėjas Albinas Drukteinis.
„Tokios euforijos dėl lietuvių kalbos, kokios būta per Atgimimą, nebeliko. Tačiau įstaigos, įmonės, atskiri asmenys rūpinasi savo bei dokumentų kalba tikslingiau ir profesionaliau. Apibendrinant galima teigti, jog dėmesys kalbos kultūrai didėja”, – pastebėjo docentas.
Jo vadovaujama katedra turi padalinį – Lietuvių kalbos konsultacijų centrą.
Jame dirbančios Jūratė Derukaitė bei Vitalija Kapsevičienė daugiausia dėmesio skiria universiteto bendruomenės kalbinėms problemoms.
Tačiau kalbininkės neatsisako padėti klaipėdiečiams ir mielai pataria rūpimais klausimais.
Šmaikščias ir vaizdingas jų parašytas konsultacijas galima rasti „Klaipėdoje” kiekvieną ketvirtadienį.