Šį mėnesį vyksiantys savivaldos rinkimai gali būti paskutiniai, kai kandidatams pagal įstatymus yra suteikiama teisinė neliečiamybė.
Politikai prabilo ir apie tai, kad reikėtų panaikinti net Seimo narių imunitetą reglamentuojančius teisės aktus, nes ši tvarka – senųjų politinių santvarkų atgyvena.
Tokios mintys ėmė bręsti po to, kai šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vėl įrodė esanti bejėgė prieš prokurorų užgaidas ir panaikino kelių kandidatų į tarybas neliečiamybę, nors yra visiškai neaišku, kam to reikėjo ir kodėl teisėsaugos institucijos veliasi į politinius procesus.
Politizuoti tyrimai
Lietuvoje jau buvo garsiai nuskambėjusi istorija apie tris vadinamuosius kyšininkus, buvusius Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską bei Arvydą Vidžiūną.
Likus keliems mėnesiams iki 2004-ųjų parlamento rinkimų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė „padėjo bombą”, pareiškusi, kad minėti politikai ėmė kyšius ir net nurodė konkrečias sumas.
Skandalo sudrebinti politikai patys atsisakė savo neliečiamybės ir leidosi kvočiami prokurorų. Nė vienas iš jų po pirmojo balsavimo rato į parlamentą nebepateko. Praėjus kuriam laikui, teisėsaugininkai ramia sąžine išdrožė, kad, nesurinkus pakankamai įrodymų, visų trijų tariamų kyšininkų bylos nutrauktos.
Panaši situacija klostosi ir šiais metais, kai Generalinė prokuratūra paprašė VRK panaikinti keturių savivaldos rinkimų dalyvių imunitetus. Prašymai praėjusį antradienį buvo patenkinti.
Teisinės neliečiamybės netekusi piktnaudžiavimu tarnyba bei dokumentų klastojimu įtariama Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė piktinosi, esą teisėsaugininkai žaidžia negražią priešrinkiminę, politizuotą ruletę – sukeltas ažiotažas visuomenėje gali kainuoti politinę karjerą.
Pirmoji kregždė
„Vakarų ekspresas” aiškinosi, kokiu tikslu apskritai reikalingas politikams imunitetas ir ar neverta jo atsisakyti?
Aiškų atsakymą turi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, kuris sausio viduryje buvo pasiūlęs Savivaldybių tarybų įstatymą keisti taip, kad kandidatai į tarybas nebeturėtų imuniteto.
Šiuo metu galiojančiame įstatymo straipsnyje įtvirtinta, kad rinkimų dalyvis agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be VRK sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kt.
Paradoksas tas, kad jau išrinkti, gyventojų pasitikėjimą gavę tarybų nariai, o ne šiaip užsiregistravę įvairiausio plauko kandidatai, jokio imuniteto nebeturi.
Teikdamas savo pasiūlymą Seimui J. Sabatauskas padarė vieną klaidą – ne laiku tai padarė, nes parlamentarai suprato, jog pataisos skirtos tik Rusijoje besislapstančiam Viktorui Uspaskichui, todėl pasiūlymą atmetė.
Atgyvena ar ne?
Dabartinis Seimo bei buvęs Klaipėdos tarybos narys Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad kandidatų į savivaldybes bei Seimą, net parlamentarų neliečiamybė yra atgyvena.
„Ta tvarka galiojo sovietmečiu, o ypač pravertė Sąjūdžio laikais, kuomet egzistavo gili priešprieša tarp Sąjūdžio rėmėjų ir komunistų. Anais laikais teisėsaugininkų rankomis neįtikusius politikus galima buvo pasodinti į kalėjimą. Dabar situacija – kita, o ta neliečiamybė jokių privilegijų nesuteikia. Jei dėl netinkamų pažiūrų kandidatą darbdavys norės išmesti iš darbo, jis taip ir padarys”, – „Vakarų ekspresui” sakė parlamentaras.
Jis priminė, kad iškeltos bylos prieš šių rinkimų dalyvius nėra politinės, todėl prokurorų kreipimaisi rinkimų metu į VRK dėl neliečiamybės tik sukelia ažiotažą.
„Mes jau žinome atvejų, kai tais imunitetų naikinimais buvo manipuliuojama. Po rinkimų, pavasario sesijos metu reikės siūlyti iš naujo svarstyti J. Sabatausko pataisas bei jas papildyti”, – sakė politikas.
VRK vadovas Zenonas Vaigauskas nebuvo kategoriškai nusiteikęs prieš imuniteto naikinimą įstatymais bei pripažino, kad Rinkimų komisija dar nė karto neatmetė nė vieno prokurorų prašymo.
„Imunitetas reikalingas tam, kad per agitaciją nebūtų politikuojama, pasitelkiant teisėsaugos institucijas, keliamos baudžiamosios bylos. Anksčiau neliečiamybė buvo būtina, ypač – tarybiniais, persitvarkymo laikais. Prokuroras vienasmeniškai galėdavo taikyti sankcijas, o dabar viską reikia tikrinti pas teisėjus. Atvejų, kai būdavo pareiškiami abejonių keliantys įtarimai, sumažėjo”, – mūsų dienraščiui teigė Z. Vaigauskas.
Jis sakė, kad per šių rinkimų agitaciją gautuose prašymuose prokurorai pateikė pakankamai įrodymų dėl būtinybės panaikinti kelių kandidatų imunitetus.
„Jei mes nepanaikintume teisinės neliečiamybės, bylos nagrinėjimą tektų sustabdyti, o tai galėtų pakenkti tyrimui. Juk nebūna taip, kad pirma prasideda agitacija, o tik po to pradedamas ikiteisminis tyrimas. Procesai vyksta atvirkščiai”, – paaiškino VRK vadovas.