Šešių lietuvių aferos ištakas tirs Jungtinių Amerikos Valstijų federalinis tyrimų biuras. Šešis įtariamuosius prieš savaitę už grotų įkišę tyrėjai ir bankininkai negali patikėti savo akimis: iš solidžių JAV bankų beveik milijonas litų pavogtas… išsiuntus suklastotas faksogramas.
Visko mačiusius pareigūnus nustebinusią bei Amerikos federalinio tyrimų biuro (FTB) agentus ant kojų sukėlusią aferą suplanavo ne nusikalstamo verslo rykliai, o beisbolininkas ir keli paprasti vagiliai.
Pareiškė įtarimus
Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT, Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros darbuotojais atlikdami ikiteisminį tyrimą sulaikė šešis asmenis, kurie apgaulės būdu iš Jungtinių Amerikos Valstijų įmonių pagrobė daugiau nei 930 tūkst. litų. Visiems organizuotos grupės nariams pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (sukčiavimas). Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo nutartimis sulaikytiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas nuo 10 parų iki 3 mėnesių.
Ilgiausias sulaikymo terminas skirtas žinomam Lietuvos beisbolo asociacijos nariui, pravarde Hansas. Jis ne tik sportavo sostinės beisbolo klube „Juodasis vikingas”, gyveno prabangiame sostinės Žvėryno mikrorajone ir važinėjo prabangiomis mašinomis, bet ir puoselėjo teisėto verslo planus. Sportininko ir verslininko karjerą nutraukė FNTT pareigūnų operacija: Hansas praėjusią savaitę buvo sulaikytas, kai važinėjosi po Vilnių prabangiu „Mercedes” automobiliu. Jo bendrininkai įkliuvo šiek tiek anksčiau.
Prekė: svetimi pasai ir nugyventos bendrovės
Verslo analitikai prieš kelerius metus pastebėjo neįprastą reiškinį: rinkoje išpopuliarėjo veiklos beveik nevykdančios ar sunkiai besiverčiančios bendrovės. Tiesa, tik tos, kurios įregistruotos ne vėliau kaip prieš 10 metų. Tokias bendroves dažnai įsigyja pinigų plovimu, PVM grobstymo ir bankų sąskaitų tuštinimo aferomis užsiimantys asmenys.
Mat dešimt metų ir ilgiau veikusi įmonė galimiems „partneriams” (o tiksliau – būsimoms aukoms) sukelia daugiau pasitikėjimo. Todėl patyrę aferistai įmones mieliau įsigyja, negu registruoja naujas.
2006-ųjų vasarą organizuotos grupės nariai įsigijo dvi Lietuvoje veikusias uždarąsias akcines bendroves. Tiesa, tai padarė ne savo vardu, o pasinaudodami dviem suklastotais Lietuvos Respublikos piliečių pasais.
Šių bendrovių vardu trijuose (kitų šaltinių teigimu, keturiuose) Lietuvos bankuose buvo atidarytos sąskaitos. Bendrovių direktoriais buvo „įdarbinti” nusikaltėlių statytiniai, kurie neturėjo nė menkiausio supratimo apie verslą, užtat garsėjo nekokia praeitimi ir turėjo puikiai padirbtus pasus. Pasak pareigūnų, keletas šios aferos dalyvių kadaise buvo teisti už vagystes ir kitus nedidelius nusikaltimus, vienas nusikaltimą padarė lygtinio bausmės atidėjimo metu.
Nusikaltėliai nusitaikė į Jungtinių Amerikos Valstijų bankus bei už Atlanto veikiančias dideles įmones.
Patikėjo faksogramomis?
FNTT pareigūnų tvirtinimu, nusikaltėliai į JAV bankus išsiųsdavo suklastotus užsienio įmonių prašymus pervesti lėšas. Prašymuose būdavo nurodoma, kad jos turi būti pervestos į Lietuvos bendrovių sąskaitas Lietuvos bankuose už neva atliktus įvairius darbus. Pasak Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Motiejūno, prašymuose būdavo nurodyti įmonių rekvizitai, būdavo netgi antspaudai.
Sukčiai viską apgalvojo iki smulkmenų. Pirmiausia prašymuose pervesti pinigus nurodydavo JAV masteliais nedideles sumas. Pervedimų sumos svyruoja nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. JAV dolerių. Įmonės ne iš karto apsižiūrėdavo, kad prarado tokias sumas. Todėl sukčiams nuo 2006 metų rugpjūčio iki 2007 metų sausio pavyko iš įvairių JAV bendrovių surinkti 930 tūkst. litų.
Motiejūno tvirtinimu, į 4 Lietuvos bankuose atidarytas apgavikų įmonių sąskaitas lėšas pervedinėjo daugiau nei 10 Amerikos bankų.
FNTT Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai nustatė, kad organizuotos grupės nariai, panaudodami suklastotus Lietuvos piliečių pasus, iš vienos savo nupirktų bendrovių sąskaitos spėjo išsigryninti 464 465 litus.
Likusių pinigų (apie 470 tūkst. litų) nusikaltėliai išgryninti nespėjo, nes šį mėnesį keturi grupės nariai buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje.
Vykdant ikiteisminį tyrimą vėliau buvo sulaikyti dar du organizuotos grupės nariai. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi skirtas suėmimas: A. M. – 10 parų, A. J. – 1 mėn., S. R. – 2 mėn., H. K., D. Š., K. G. – 3 mėn.
Per ikiteisminį tyrimą atlikdami kratas pareigūnai įtariamų asmenų automobiliuose ir gyvenamosiose vietose aptiko tris šaunamuosius ginklus, nemažai tyrėjus sudominusių dokumentų ir kitų nusikalstamos veiklos priemonių, taip pat paimti įtariamųjų kompiuteriai.
Įtariamųjų nusikaltėlių įgytos lėšos ir jiems nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio vertė viršija 500 tūkst. litų, areštuoti.
Pranešė bankas
Atskleisti nusikaltimą padėjo vieno iš Lietuvos bankų darbuotojo budrumas. Apgaudinėjamos JAV bendrovės klastą pastebėdavo ne iš karto. Tik baigiantis mėnesiui ar ketvirčiui patikrinusios sąskaitas bendrovės pastebėdavo keistus pervedimus į Lietuvą, nors su mūsų valstybe neturėjo jokių verslo reikalų. LŽ žiniomis, dalis bendrovių iš JAV bankų pareikalavo grąžinti be pakankamo pagrindo į kitą žemyną pervestas lėšas. Kaip baigėsi apgautų bendrovių derybos su JAV bankais, nėra žinoma.
Vienas iš JAV bankų, sulaukęs apšvarintos įmonės pretenzijų, skubiai kreipėsi į Lietuvos bankus, kad šie sustabdytų neteisėtai pervestų pinigų mokėjimą iš sąskaitų, o pinigus grąžintų į JAV.
Tokį prašymą vienas Lietuvos bankų gavo prieš Naujuosius metus. Bankininkai skubiai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir pasisiūlė padėti sulaikyti sukčius, kai tik jie pasirodys gryninti pinigų.
Tirti aferas nėra FNTT pareiga (tai turėtų atlikti policijos komisariatai), tačiau FNTT tyrėjai nutarė sukčius sulaikyti patys. Jiems talkino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.
Keturi įtariamieji buvo sulaikyti, kai atvyko išsigryninti pinigų. Dar du veikėjai – spėjama, jie ir yra aferos organizatoriai – buvo sulaikyti vėliau.
Bendrininkas ar įsilaužėliai?
Kol kas neaišku, ar apsukrūs lietuviai Jungtinėse Valstijose turėjo bendrininką, rinkdavusį ir teikdavusį duomenis apie JAV bendroves, ar jiems talkino kompiuterių įsilaužėliai – „hakeriai”.
Tačiau keisčiausia, kad JAV bankai savo klientų lėšas pervesdavo gavę neva jų pasirašytas faksogramas. Kelių Lietuvos bankų teiravomės, ar jie ryžtųsi pervesti kliento pinigus, gavę prašymą faksu? O gal prieš tai susisiektų su klientu ir įsitikintų, kad iš tiesų tokia jo valia?
Banko DnB NORD atstovas spaudai Andrius Vilkancas paaiškino: „DnB NORD bankas neatlieka pervedimų pagal nurodymus faksograma, nes pagal faksogramą neįmanoma nustatyti gauto dokumento (pavedimo) tikrumo ir parašo autentiškumo. Pavedimus klientai gali atlikti per saugią internetinę banko sistemą arba atvykę į banką asmeniškai su tapatybę patvirtinančiu dokumentu arba atitinkamos formos įgaliojimu. Jeigu pervedama didelė suma, bankas taiko tarptautinėje praktikoje priimtas papildomas kontrolės procedūras.”
Prokuroras Motiejūnas, paklaustas, ar jam nekelia įtarimo JAV bankų patiklumas, atsakė, kad pinigų pervedimo procedūra turėtų būti atskleista atliekant ikiteisminį tyrimą. Pasak Motiejūno, prokuratūrą pasiekė signalai, kad JAV šią bylą greičiausiai imsis tirti Federalinis tyrimų biuras. Mat paaiškėjo, kad panašiai nukentėjo nemažai bankų, o tai Jungtinėms Valstijoms kelia nerimą. Kol kas mūsiškė prokuratūra su JAV tyrėjais susirašinėja ir derina tolesnio bendradarbiavimo galimybes.
Beje, vienas JAV bankas jau pareikalavo, kad Lietuvos bankai grąžintų pačių amerikiečių neteisėtai pervestus pinigus. Pareigūnams areštavus įtariamųjų sąskaitose buvusias lėšas to padaryti kol kas neįmanoma.
gudrus lietuviai pisa lochus amerikonus. 👿