Kauno miesto savivaldybė atsitokėjo, kad norinčiųjų organizuoti viešuosius darbus nebus
Šiukšlių rinkimas pakelėse, karių kapinių tvarkymas, apledėjusių šaligatvių gramdymas, medžių genėjimas – tai įprasti viešieji darbai, kuriuos už minimalų uždarbį atlikdavo nuolatinio darbo negalintys rasti asmenys.
Tačiau jų paslaugų biudžetinės įstaigos nebenori, nes pagal pasikeitusią tvarką darbo birža viešųjų darbų nebefinansuoja.
Tarsi perkūnas iš giedro dangaus
„Nebematau viešųjų darbų prasmės. Kažkokia nesąmonė, visuomenei naudingą darbą turi apmokėti pati įmonė. Įstatymas taip gudriai surašytas, mes visi apstulbę!” – tokia buvo Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio vedėjos Danės Dobilienės reakcija, kai ji iš „Kauno dienos” sužinojo, kad yra pasikeitusi viešųjų darbų organizavimo tvarka bei finansavimas.
Apie pasikeitimus viešųjų darbų organizavime paskelbta praėjusių metų liepą, tačiau Kauno miesto savivaldybės specialistai, rodos, susinarpliojo teisės aktuose ir iki šiol manė, kad 50 procentų lėšų viešiesiems darbams organizuoti darbdaviai gaus iš Savivaldybės, likusius 50 procentų – iš Darbo biržos. Kauno miesto savivaldybės specialistų iki tol atliktas darbas nuėjo perniek, nes šiais metais viešųjų darbų programai numatyta 610 tūkst. litų. Socialinių reikalų skyrius kitam miesto Tarybos posėdžiui rengėsi teikti tvirtinti viešųjų darbų grafiką.
Pasak D.Dobilienės, šioje programoje ketino dalyvauti biudžetinės įstaigos „Kauno švara”, S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas, „Kapinių priežiūra” bei Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius. Sužinojusios, kad samdydamos viešuosius darbuotojus įstaigos pusę uždarbio bedarbiams turės mokėti iš savo kišenės, jų nė už ką nebenori. Pasitarusi su Finansų skyriumi D.Dobilienė spėjo, kad minėtus 610 tūkst. litų gali tekti perskirstyti kitoms socialinėms reikmėms.
Šiukšlynai gresia net Pažaisliui
„Savivaldybė paskirdavo viešuosius darbus teritorijose, kurios neįeidavo į mūsų valomus plotus. Nors patys jiems atlyginimų nemokėdavome, per metus patirdavome iki 30 tūkst. litų nuostolių”, – komentavo bene daugiausiai Kaune bedarbių samdydavusios bendrovės „Kauno švara” generalinis direktorius Petras Čiegis. Pasak jo, šiuos darbuotojus tekdavo savo sąskaita vežioti iš vienos miesto vietos į kitą, duoti jiems darbo drabužius, įrankius, kurie neretai ir pradingdavo.
Nors Savivaldybės įmonė naudos ir neturėdavo, P.Čiegio įsitikinimu, viešieji darbai pasitarnaudavo visuomenei. Pavyzdžiui, prie Pažaislio vienuolyno ansamblio esančiose aikštelėse šiukšles rinkdavo būtent viešųjų darbų programos dalyviai. Praėjusiais metais anksti pavasarį bei rudenį „Kauno švaroje” vienu metu dirbo 70 bedarbių. Anksčiau kai kuriuos iš jų įmonė pasilikdavo nuolatiniam darbui, tačiau pastaruoju metu stingant darbo jėgos, pasak „Kauno švaros” vadovo, pasirinkti nelabai yra iš ko. Ne paslaptis, kad dauguma tokių asmenų yra asocialūs.
Kaip informavo Kauno darbo biržos Darbo rinkos programų skyriaus vedėja Vita Pranaitienė, pernai į viešuosius darbus buvo nukreipti 1259 asmenys, iš jų 575 moksleiviai, kurie vasaros metu atliko smulkius remonto darbus savo mokymosi įstaigose. Viešiesiems darbams nustatytas įkainis – 3,66 lito už valandą. Mėnesinis uždarbis, pasak V.Pranaitienės, negali viršyti minimalios algos.
Mėgins reabilituoti senąją tvarką
Pamačiusi, kad viešųjų darbų organizavimo ir finansavimo pakeitimai naudos neduos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusių metų gruodžio pradžioje pateikė Vyriausybei svarstyti Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimus. Juose siūloma vėl sudaryti palankesnes viešųjų darbų organizavimo sąlygas. Tačiau dar metų pabaigoje Seimas minėtai įstatymo pataisai nepritarė, grąžino Vyriausybei patobulinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistės Marijos Panavaitės žiniomis, patobulintas projektas Seimą turėtų pasiekti kovo mėnesį. Šiuo įstatymu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, ypač vyresnio amžiaus, ieškantiems darbo kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, taip pat socialiai pažeidžiamiems asmenims.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo numačiusi, kad viešuosius darbus 2007 metais dirbs apie 20 tūkst. asmenų. Šiems darbams finansuoti iš Užimtumo fondo reiktų skirti per 32 mln. litų.