Pažaislio kelyje stabtelėjo simfoninis orkestras iš Vokietijos. Šio festivalio renginiuose ir koncertų sezono metu lig šiol ne kartą turėjome galimybę išgirsti puikių jaunimo orkestrų.
Neišblėstamų įspūdžių paliko du Europos Sąjungos jaunimo orkestrai – baroko ir simfoninis. Ką jau kalbėti apie visad klausytojus intriguojantį ir kerintį „Kremerata Baltica” meistriškumą, neįtikėtiną šiame kameriniame sambūryje griežiančių jaunų žmonių iš trijų Baltijos valstybių virtuoziškumą, gebėjimą kiekviename koncerte sudaryti fantastiškai įdomią programą.
Trečiadienio vakarą pilnutėlėje Prisikėlimo bažnyčioje griežė dar vienas jaunų muzikantų kolektyvas – Brandenburgo jaunimo simfoninis orkestras, kuriame grojo 13-25 metų orkestrantai iš Branderburgo žemių muzikos mokyklų.
Didelį ir pakankamai disciplinuotą muzikantų kolektyvą iš Vokietijos vargu ar galima būtų priskirti prie įdomesnių Europos orkestrų. Reiklesnis klausytojas, ypač pirmosios koncerto dalies pradžioje, kai skambėjo L.van Bethoveno operos „Fidelijus” uvertiūra, galėjo išgirsti akivaizdžių nesutapimų solo epizoduose, gana neįdomų, bejausmį koncertmeisterės griežimą, varinių pučiamųjų atliktus akordus „pro šalį”.
Visgi labiausiai diskutuotina man pasirodė J.Bramso koncerto smuikui interpretacija, ypač solistės Sofi Hainrich griežimas. Viskas buvo lyg ir tikslu, lyg ir įvykdyta, lyg ir tvarkinga, bet daugelio tarptautinių konkursų laureatei šio „išmokta” ir „įvykdyta” akivaizdžiai per maža. Jos griežimui trūko energijos, jaunatviško vitališkumo, polėkio. Perdėm realistiškai, žemiškai solistės griežimo manierai atliepė ir orkestrantai. Energingas dirigento Sebastiano Vaiglio mostas, deja, nebuvo pajėgus išsklaidyti monotoniško akademiškumo.
Populiarioji A.Dvoržako IX simfonija „Iš naujojo pasaulio”, atlikta koncerto antrojoje dalyje, sužėrėjo gana tapybiškomis spalvomis. Ypač sėkmingai buvo interpretuota kūrinio III dalis: aiškiai, grakščiai, neforsuotai. Tačiau simfonijos, kaip vientiso ciklinio kūrinio, prasminiai dramaturginiai akcentai taip ir liko išsibarstę kažkur už Prisikėlimo bažnyčios sienų.
Alina Ramanauskienė