Italų kilmės amerikietis Mario Pjuzo (1920-1999) išgarsėjo parašęs romaną „Krikštatėvis”. Po šios knygos, jau būdamas keturiasdešimt aštuonerių, rašytojas pirmą kartą gyvenime pasijuto turtingas. Mat M.Pjuzo neslepia, kad „Krikštatėvį” – knygą ir filmo scenarijų – kūręs dėl pinigų. Tačiau jis nebuvo patenkintas savo kūriniu, nuolat užsimindavo, kad galėjo parašyti geriau, kad iki galo neatskleidė savo talento. Aiman, kai įsitraukė į aistringą lošimą Las Vegaso kazino, M.Pjuzo ir toliau teko rašyti komerciškai pelningus romanus. Taip gimė „Krikštatėvį” pratęsiantis, bet vis dėlto pastarojo kūrinio nepranokstantis romanų ciklas – „Sicilietis” (1984) ir „Paskutinis Donas” (1996). „Doną” lietuviškai jau skaitome nuo 1998-ųjų, o štai dabar „Alma littera” išleido ir „Sicilietį” (vertė Vytautas Petrukaitis).
…Maiklui Korleonei baigėsi dvejų metų tremtis Sicilijoje, tačiau krikštatėvis paskyrė jam naują užduotį: negrįžti į Ameriką be žmogaus, vardu Salvatorė Gijano. Gijano – legenda, Vakarų Sicilijos valstiečių vadeiva, banditas, kovojantis su korumpuota Italijos valdžia.
Jonas Vabuolas