KMUK reanimacijoje tebegydomi du paaugliai iš trijų, sprogimo metu patyrusių itin sunkias akių traumas, trečiasis gydomas Akių ligų klinikos Vaikų skyriuje
Visiems trims sekmadienį atliktos akių operacijos, o būklė tebėra sunki.
Tenorėjo pasižiūrėti
„Mantas pasakė, kad eina į kiemą. Aš miegojau po naktinės pamainos, paskui gaminau pietus, o vėliau vėl išėjau į darbą.
Sūnus namo vis nesugrįžo. Nerimauti nebuvo dėl ko, nes jis nieko pavojingo paprastai nedarydavo. Apie nelaimę sužinojau būdama darbe. Vyras man paskambino. Atvažiavau į Panevėžio ligoninę ir iškart sužinojau, kad juos išveža į Kauną”, – prisimena praėjusio šeštadienio įvykius Manto Mažuknos mama Genė.
Vakar moteris sėdėjo prie savo sužaloto sūnaus lovos ir klostė jį antklode, tarsi jis vėl būtų mažas. Tik tiek ji jam galėjo padėti ir išreikšti savo rūpestį. Kas dedasi jos širdyje, geriau ir neklausti. Moteris žino, kad vienos akies, kairiosios, jos vaikas jau nebeturi.
„Mums medikai dar Panevėžyje pasakė, kad yra blogai. Tačiau tuomet dar nežinojome, kad taip blogai. Kaune apžiūrėję medikai stebuklų nežadėjo. Sakė, kad tikra padėtis paaiškės tik operuojant. Sprogmenimis jis anksčiau nesidomėjo. Sakė, kad šįsyk norėjo tik pasižiūrėti. Iškart po nelaimės jis bene vienintelis iš visų neprarado sąmonės. Policininkai jį apklausė. Aš nieko daugiau apie tą įvykį nežinau. Prie sūnaus iš pradžių buvo vyras, bet mes su juo apie tai, kaip viskas atsitiko, dar nesikalbėjome”, – sako moteris.
Ji bijo pagalvoti, kas bus su antrąja jos vaiko akimi, nes ši taip pat nukentėjo.
Itin „blogas” sprogmuo
„Visų trijų vaikų akių traumos yra labai sunkios. Sprogus savadarbiams sprogmenims, jos visuomet būna nelengvos, bet šiuo atveju buvo panaudotas stiklas ir aliuminis. Operavusiems chirurgams labai sunku išrinkti skeveldras: stiklo beveik nesimato, o aliuminio negalima ištraukti panaudojant magnetą”, – sako KMU Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus vedėjas Jūratis Žukauskas.
Jo teigimu, dabar per metus į skyrių atvežami 2-3 nuo savadarbių sprogmenų nukentėję vaikai. Anksčiau, kai dar nebūdavo prekiaujama gamyklose pagamintomis petardomis, tokių akių traumų būdavo net dešimt kartų daugiau.
„Ir dabar visko pasitaiko, pavyzdžiui, per šių Naujųjų metų šventes vienas berniukas susižalojo akį, nes mėgino paleisti raketą laikydamas ją rankoje. Mūsų skyriuje yra 30 lovų ir jos visuomet užimtos.
Akių traumas kasmet gydome apie 70 vaikų. Net palyginti nesunkios traumos yra labai pavojingos, nes gali atsiliepti ateityje. Vaikai apsidegina akis žaisdami su negesintomis kalkėmis, juokais purkšdami į akis savigynai skirtais ašarinių dujų balionėliais”, – pasakoja J.Žukauskas.
Pavojai tyko visur
Vaikų akys sužeidžiamos ir per autoavarijas, žvejojant, mokykloje, per darbų pamokas. Maži, 1-2 metų vaikai dažnai nukenčia nuo savų naminių gyvūnų.
„Suaugusieji neįvertina, kad net savi, paskiepyti ir prižiūrimi šunys dar nebūna pripratę prie naujų šeimos narių ir gali įkąsti. Mes dažnai operuojame vaikučius su nukąstais akių vokais, pažeistomis ašarų nutekėjimo sistemomis. Mes siūlytume jau nuo pirmosios klasės pratinti vaikus per darbų pamokas naudoti apsaugos priemones – specialius skydelius, akinius. Nesvarbu, kad pradinukai dar nedirba su pavojingais įrankiais. Vaikai turi nuo mažens įprasti naudotis apsaugos priemonėmis, kad jos jiems atrodytų būtinos. Mes, chirurgai, juk net nepagalvojame, kad galėtume dirbti be kepuraičių, pirštinių, esame įpratę, kad privalo taip būti”, – sako J.Žukauskas.
Jo nuomone, traumos per darbų pamokas nėra labai dažnos, todėl mokytojai ir moksleiviai kartais elgiasi lengvabūdiškai. Tačiau yra buvę, kad vaikui akis sužeista lūžus lentelei, kitą kartą berniukas nukentėjo nuo metalo atplaišos. Apie savadarbių sprogmenų pavojingumą nėra ką ir kalbėti. Kiekvienas jų yra neabejotinai ir neprognozuojamai pavojingas. Vaikams privalu tai žinoti ir liautis eksperimentavus. Labai gaila, kai apie tai primena tokios tragiškos pamokos.