Praėjus beveik metams po šalį drebinusio egzaminų skandalo kaltųjų nerasta, o abiturientus persekioja ne tik egzaminų, bet ir korupcijos baimė
Praėjusių metų gegužę Lietuvą sukrėtusio egzaminų skandalo šešėlis temdo ir šių metų viltis. Pernai 25 tūkst. abiturientų privalėjo perlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, o jį perlaikę 26 abiturientai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą.
Nieko nepešė
Nė vienas abiturientas bylos dėl neteisėtų Nacionalinio egzaminų centro veiksmų nelaimėjo – visi 8 išnagrinėti skundai atmesti kaip nepagrįsti. Praėjus beveik metams po skandalo kaltųjų vis dar nėra, o bylos perspektyvos neaiškios. „Nieko naujo. Yra paduotas apeliacinis skundas Vyriausiajam administraciniam teismui, lieka tik laukti”, – LŽ sakė advokatas Kęstutis Čilinskas. Jo teigimu, jei apeliacija bus atmesta, svarstoma galimybė kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą. „Jei žmogus negali apsiginti teisme nuo akivaizdžiai neteisėtų veiksmų ir turi pats rasti kaltininkus, tai tikrai netikusi teisminė praktika”, – tvirtino abiturientams atstovaujantis advokatas.
Naujas aprašas
Skandalas kilo, kai likus 8 valandoms iki lietuvių kalbos valstybinio egzamino internete buvo galima nusipirkti jo užduotis. Kalbėta, jog užduotys galėjo būti pavogtos iš spaustuvės, kelta versijų, kad jas galėjo neteisėtai platinti pati Švietimo ir mokslo ministerija. Dėl skandalo tuomet postų neteko švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius Vidmantas Jurgaitis.
Stengdamasi užkirsti kelią, kad istorija nepasikartotų, Švietimo ir mokslo ministerija jau praėjusių metų gruodį patvirtino „Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą”. Jame sugriežtinti reikalavimai parenkant brandos egzamino užduoties rengimo grupės narius, jų atsakomybė užtikrinant užduoties slaptumą. Be to, atsirado atskiras skyrius, išskiriantis asmenų, vienaip ar kitaip susijusių su brandos egzaminais, atsakomybę įvairiais brandos egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo etapais. Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės patvirtintame dokumente numatomas ir pagrindinis šių metų pakeitimas – mokiniai turės laikyti tik vieną privalomąjį – lietuvių kalbos – brandos egzaminą. Šalia privalomojo egzamino abiturientai laikys dar du pasirinktus individualaus ugdymo plano dalykų brandos egzaminus, tai yra tų dalykų, kurių jie mokosi 12 klasėje, ir turės metinį pažymį.
Supranta abiturientų nuogąstavimus
Nors daugelis abiturientų abejoja ir nebepasitiki nacionalinių egzaminų saugumu, naujoji NEC direktorė Danutė Šukienė tikina, kad nuogąstaujama be reikalo. „Šių metų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti egzaminų saugumą, dėl to imtasi ne vienos priemonės. Puikiai suprantu abiturientų rūpestį ir galiu patikinti, kad šiais metais tokių nesusipratimų nebus”, – LŽ sakė NEC direktorė. Panašios nuomonės, kad šiemet neteks patirti tokio košmaro, laikosi ir dalis moksleivių.