Nors po kelerius metus trukusio vilkinimo užstato už stiklinę tarą sistema šį rudenį pagaliau pradėjo veikti, nesklandumams galo nematyti. Augant butelių savikainai, aludariai siūlo didinti užstato sumą iki 30 centų, o smulkieji prekybininkai skundžiasi negalį užtikrinti sistemos veikimo.
Anot užstato sistemą administruojančios viešosios įstaigos „Desa”, kurią yra įsteigę didžiausi alaus gamintojai, direktoriaus Stasio Krasausko, praėjusią savaitę raštas su siūlymu didinti užstato sumą buvo pateiktas Aplinkos ministerijai.
Šios atstovams parengus argumentuotą projektą, būtų inicijuota pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo pataisa. Depozito arba užstato sumos nustatymas – šalies Vyriausybės prerogatyva.
Anot S. Krasausko, didinti užstato sumą derėtų todėl, kad brangstant kurui didėja stiklinės taros savikaina.
„Pernai alaus gamintojai reikalavo sumažinti Vyriausybės siūlytus didesnius įkainius, o šiemet siūlo atvirkštinį procesą”, – tuo stebisi Aplinkos ministerijos specialistė Vilma Karosienė.
Pokalbininkė sakė dažnai sulaukianti skambučių iš nepatenkintųjų sistema. „Ypač daug skundų gaunu iš smulkiųjų prekybininkų, kurie nepajėgūs užtikrinti taros priėmimo ir depozito grąžinimo – kad ir dėl to, kad brangiai kainuoja užstato sumą skaičiuojantis kasos aparatas. Be to, numatytoji kompensacija pardavėjams už taros surinkimą – 3 ct už vieną butelį – yra pakankama didiesiems prekybininkams, bet per maža smulkesniems”.
Prekybininkui negrąžinant užstato ir nepriimant taros gresia 2500-5000 Lt dydžio baudos. Specialistės nuomone, įmanomi keli smulkiųjų prekybininkų problemų sprendimo būdai: įteisintos lengvatos bei pagalba, kurią, įgyvendinat užstato sistemą, jiems privalo teikti gamintojai.