Kokias keistenybes skandalingasis filmo personažas Boratas pastebėtų Klaipėdoje?
Dienraščio žurnalistų surengtas eksperimentas byloja – Lietuvos uostamiestis savo paradoksais ne taip jau retai primena Borato gimtinę – Kazachstaną.
Gatvėse šį personažą vaidinančio žmogaus kalbinti praeiviai dažniausiai arba iškart sprukdavo, arba sakydavo, kad neturi laiko, o į angliškai užduotą klausimą „Koks jūsų vardas?” lietuviškai atsakydavo: „Ne”.
Suvaidino studentas
Į labai nepatogius klausimus uždavinėjantį tipą iš filmo „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė” įsikūnijo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentas Aurimas Blaževičius.
Jis sutiko suvaidinti Boratą, nes buvo įdomu pamatyti klaipėdiečių reakciją į netradicinius poelgius.
„Žmonės reagavo baikščiai, nustebę, bet buvo ir susidomėję.
Panašios reakcijos ir tikėjausi. Tie, kurie mane suprato, labai rimtai atsakinėjo į mano klausimus. O kai kurie, priešingai, – netgi bėgo nuo „Borato”, – sakė A.Blaževičius.
Panoro į „bravorą”
Tarsi nustebintas to, kad modernėjančioje Klaipėdoje, kur dygsta dangoraižiai, stūkso daugybė apgriuvusių pastatų, „Boratas” sumanė tą situaciją aptarti su miesto valdžia.
Kartu su operatoriumi jis užsuko į Klaipėdos savivaldybę.
Tačiau penktadienį po pietų čia buvo likę tik kai kurie specialistai. Nei mero Rimanto Taraškevičiaus, nei vicemero Vidmanto Plečkaičio, nei administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės „Boratas” nepamatė.
Personažui sunku buvo kalbėti su angliškai tik mandagumo frazes mokančiu administracijos direktoriaus pavaduotoju Valerijumi Kuznecovu. Niekuo negalėjo padėti ir jo jauna sekretorė.
„Boratui” į akis krito tai, kad nors Lietuva ir yra viena svetingiausių šalių, tačiau valdžios kabinetuose žmogui niekas nepasiūlo kavos.
Dėl šio menko nesusipratimo V.Kuznecovas „kazachų žurnalistui” geraširdiškai padovanojo 2007 metų reklaminį Liberalų centro sąjungos kalendorių.
„Boratas” negalėjo suprasti, kodėl kalendoriuje nufotografuoti žmonės lyg darbininkai mūvi vienodas darbines pirštines.
Paaiškinti, kad tai yra dabartiniai Klaipėdos miesto valdovai, nebuvo kam.
Išgujo iš konsulato
„Boratas” nepraleido progos aplankyti ir svetingumu pagarsėjusį Rusijos konsulatą.
Personažas tik norėjo paklausti, kodėl Rusijoje uždraudė rodyti jo filmą. Dvasine prasme ši šalis „kazachui” yra žymiai artimesnė nei Amerika.
Tačiau išskirtinio svetingumo čia nebuvo sulaukta. Įžengus į Rusijos konsulato kiemą ir ėmus filmuoti rūpesčių naštos prislėgtus žmones, atbėgo įstaigos vartus turėjęs saugoti policininkas.
Pražiopsojęs įsilaužėlius, jis, nė iš tolo neketindamas šnekučiuotis angliškai, įnirtingai ėmėsi stumti „Boratą” ir jo operatorių lauk.
„Boratui” tai pasirodė blogiau už susitikimą su Amerikos juodaodžiais. Šie bent supranta humorą.
Nustebino eilės
Gydymo įstaigose nuolat besidriekiančios įspūdingos eilės, kuriomis garsėja ES ir NATO narė Lietuva, taip pat neliko be dėmesio.
Eilių požiūriu svajojantys kada nors įstoti į šias organizacijas galėtų šio to išmokti ir Klaipėdoje.
Užsuko „Boratas” ir į Apskrities ligoninę. Tačiau angliškai kalbinami gydytojai ir seselės jam pademonstravo didelį abejingumą.
Tik kai personažas išėjo iš ligoninės, gydytojai ir seselės smalsiai sužiuro pro langus. Visai kaip kaime.
Nedirba ir negeria
Klaipėdoje negali nežavėti ir intensyviai vykstantys kelių ir gatvių remonto darbai.
Darbininkai nesiskubindami klojo šaligatvių plyteles. Žiovaudami jie darė penkių minučių pertraukėlę.
Smalsiam „kazachų žurnalistui” parūpo sužinoti, ką veikia čia darbininkai. Jie neslėpė, kad nedirba. Bet patikslino, kad ir negeria.
O kažkas mieste vis šneka, kad blaivaus statybininko šiandien nė su žiburiu nerasi.
Neleido rūkyti
Nustebino ir apsilankymas viešojo maitinimo įstaigoje.
Prie picerijos „Pipita” durų būriavosi rūkaliai. Jie ir „Boratui” pridegė cigaretę.
Tačiau kai šis su degančia cigarete žengė pro kavinės duris į vidų, tie patys rūkaliai pastojo kelią. Jie tvirtino, kad Lietuvos kavinėse rūkyti draudžiama. Tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl.
Ir „Boratas” „nesuprato” – Kazachstane juk gali rūkyti, kur nori.
Prasmukus į vidų su cigarete, picerijos darbuotojas „svetimšaliui” įrodinėjo, kad kavinėje – „No smoking”.
Keista, kad rūkyti kavinėje draudžiama, o cigaretės pardavinėjamos.
Picerijos darbuotojas tik mosavo rankomis, bet taip pat nesugebėjo nieko paaiškinti.
Paskaitos – parduotuvėje
Neišdildomų įspūdžių kiekvienam užsieniečiui gali palikti ir Klaipėdos universiteto naujasis auditorijų kompleksas bei prekybos centras po vienu stogu „Studlendas”.
Tačiau „Boratas” čia pamatė tik didelę prekybos salę ir maisto prikrautas lentynas. Perėjęs šią salę, pakliuvo į kažkokius užkulisius.
Ten grupė žmonių klausėsi paskaitos apie Lietuvos ekonomikos vystymąsi.
„Boratui” paaiškino, kad mokslo pagrindais paremta prekyba Klaipėdoje gyvuoja dar nuo garsiojo Arkadijaus Lichtinšaino laikų.
„Iki pietų – teorija, po pietų – prekyba. Tokios mokymo sistemos neturėjo net žydai”, – suprato „Boratas”.