Klimatologai prognozuoja, jog mūsų šalyje stiprūs vėjai ūžaus vis dažniau
Europos šalyse šią savaitę uraganas „Kyrill” pražudė keliasdešimt žmonių, tačiau Lietuvai jis nebegrasina. „Kauno dienos” žurnalistas Vokietijoje pats pajuto stichijos šėlsmą.
Berlynas – tarsi per karą
„Užsidarykite langus, nekiškite nosies iš namų, po medžiais nepalikite automobilių, iš kiemų surinkite lengvų konstrukcijų daiktus”, – tokius raginimus ketvirtadienio vakarą girdėjo visa Vokietija.
Vokiečiams nerūpėjo nei šalyje vykstantys ekonomikos forumai, nei tarptautinės parodos, nei JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais vizitas. Visi minėjo tik vieną vardą – „Kyrill”. Vokietijoje ketvirtadienio popietę pradėjęs siausti uraganas grasino būti didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
Prieš tai nusiaubęs Vakarų Vokietiją ir kitas Europos šalis, ketvirtadienio naktį uraganas praūžė Berlyne. Gyventojų skaičiumi visai Lietuvai prilygstanti Vokietijos sostinė atrodė tarsi provincijos miestelis. Tuščios gatvės, uždarytos kavinės ir restoranai, klientų laukiančių taksi automobilių eilė.
Lijo vis smarkiau, o vėjo gūsiai taršė ne tik šiukšles, bet ir gatvėse stovinčius suoliukus, nors Berlyne vėjo greitis nepasiekė šimto septyniasdešimt kilometrų per valandą.
„Šį vakarą būsite pirmasis mano klientas, – apsidžiaugė taksistas Oliveris Štaubėjeris. – Visi turbūt lindi rūsiuose. Toks tuščias Berlynas būdavo tik per karą.” Bet šį kartą Vokietijos sostinės gatvėmis žygiavo ne kareiviai, o gelbėtojai bei televizijos ir spaudos žurnalistai, rengiantys tiesiogines transliacijas prie pagrindinės Berlyno stoties ir kitose miesto vietose.
Naktį dėl stipraus vėjo nukrito naujosios Berlyno traukinių stoties konstrukcijos. Stiklinis fasadas bet kurią akimirką galėjo įgriūti, evakuoti keleiviai, o pati stotis – uždaryta. Nevažiavo traukiniai.
Gerokai anksčiau darbą baigė ne tik traukinių vairuotojai, bet ir klubų barmenai bei padavėjai. Naktinės pasilinksminimo vietos tuštėjo – pranešimų, kad uraganas grėsmingas, nebebuvo įmanoma praleisti negirdomis. Po vidurnakčio aiškėjo pirmieji kraupiosios statistikos faktai – pranešta apie pirmąsias aukas.
Smogė vokiečiams, bet ne lietuviams
Vokietija buvo pasirengusi uraganui: budėjo gelbėtojai, gyventojams pateiktos išsamios instrukcijos apie būtinas saugumo priemones. Tačiau vaikai šią informaciją praleido pro ausis.
Miunchene pusantrų metų vaiką mirtinai sužalojo nuo vyrių smarkaus vėjo nuplėštos durys. Vaikas pravėrė balkono duris, jo pirmas susidūrimas su stichija tapo tragedija tėvams. Kaip ir dar dešimčiai šeimų, kurių artimuosius, pirminiais duomenimis, pasiglemžė „Kyrill”.
Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius ramino: vakar negauta patvirtinimo, kad ketvirtadienio naktį nukentėjo nors vienas mūsų tautietis. „Ambasados darbuotojai susisiekė su vidaus reikalų pareigūnais. Jie pažadėjo iš karto pranešti, jei pagalbos prireiks Lietuvos piliečiams”, – sakė Berlyne reziduojantis Lietuvos ambasadorius, pats ketvirtadienio vakarą sandariau užsidaręs buto langus.
Berlyne šiuo metu vieši grupė Lietuvos verslininkų, Seimo nariai, keli ministrai. Jie sakė laikęsi visų nurodymų ir nepasidavę pagundai ketvirtadienio vakarą apžiūrėti Berlyną. Tiesa, jų, kaip ir kitų berlyniečių, miegą trikdė sirenų gausmas bei šėlstanti stichija.
Lėktuve išgyveno košmarą
Baimė tvyrojo ne tik gatvėse, bet ir ore. Į šalį atskridusių lėktuvų keleiviams teko išgyventi tikrą pragarą. „Manėme, kad nukrisime. Nors pilotas ramino, tačiau lėktuvas sukosi tai į vieną, tai į kitą šoną”, – pasakojo į Miuncheną atskridę keleiviai. Vėliau nuspręsta neberizikuoti žmonių gyvybe – vien Miunchene atidėta daugiau nei septyni šimtai skrydžių. Vakar oro susisiekimas buvo normalizuotas.
Atsikvėpė ir Kelno gyventojai, naktį praleidę stotyje ir traukiniuose. Šiame Vokietijos mieste vyksta viena didžiausių Europoje baldžių paroda, todėl užimti beveik visi miesto viešbučiai. Nutraukus traukinių eismą, keleiviai turėjo vienintelę išeitį – įsikurti ten, kur stovėjo.
Vokietijos gelbėjimo tarnybų vadovas Albrechtas Broemė „Kauno dienai” sakė, kad dešimtys tūkstančių gelbėjimo tarnybų darbuotojų pasirengę padėti į nelaimę patekusiems žmonėms. „Dirba tūkstančiai gelbėtojų, tačiau kol kas neturime duomenų, kiek žalos padarė stichija – aiškėja vis naujų faktų apie nukentėjusius gyventojus, suniokotą turtą”, – sakė jis.
Vokietijoje daugybė kelių neišvažiuojami – apsemti ar užgriozdinti nulūžusiais medžiais. „Pirmiausia valome magistralinius kelius, todėl tolimųjų reisų vairuotojams neturėtų kilti kliūčių, nebent pietrytiniuose šalies rajonuose”, – sakė A.Broemė. Uraganas išvartė krovininių automobilių priekabas, tačiau ant jų – ne lietuviški numeriai. Penktadienio rytą Vokietija skaičiavo nuostolius, bet gyvenimas grįžo į įprastą ritmą.
Laukia grėsminga naktis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas vakar „Kauno dienai” teigė, kad šiandien vėjas nebus labai stiprus.
„Prognozuojama, kad jis sieks 15-18 m/s. Tačiau naktį į sekmadienį Lietuvą pasieks naujas ciklonas ir audra. Žemaitijos ir Suvalkijos regionuose vėjo greitis pasieks 28-32 m/s, t.y. jis bus maždaug toks pats, kaip ir audros prieš savaitę metu. Didžiausi išbandymai vėl laukia pajūryje, kur vėjas gali būti dar stipresnis. Dieną vėjas turėtų nurimti”, – sakė jis.
Nuo kitos savaitės į Lietuvą gali ateiti ir žiema – temperatūra naktimis nukris iki 5-10 laipsnių šalčio, minusinė temperatūra prognozuojama ir dienomis.
Nors Lietuvoje didelių uraganų mažėja, tačiau jų pasekmės būna skaudžios. Tarp 1962-1984 metų šalyje siautėjo 24 audros, kai vėjo greitis siekė 30 – 40 m/s. Vyresni žmonės dar prisimena 1967 m. spalio 18 d. daugiau nei pusę paros Lietuvą niokojusį 35-40 m/s vėjo greičio uraganą. Jis išvertė daugybę medžių, sugriovė Palangos jūros tiltą, nemažai pastatų. Nuo 1984 iki 2005 metų šalyje smarkūs vėjai užfiksuoti tik keturis kartus, tačiau nuostoliai buvo skaudūs. Pavyzdžiui, 1999-ųjų gruodžio 4 dieną uraganas „Anatolijus” per Lietuvą pralėkė 40 m/s greičiu ir padarė šaliai apie 40 mln. litų nuostolių.
Ciklonai veržiasi vis tolyn
Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius prognozuoja, kad Lietuvoje stiprių vėtrų daugės.
„Užtenka prisiminti, kiek kartų jų sulaukėme nuo 1989 metų. Stiprūs vėjai užfiksuoti keturias žiemas iš eilės nuo 1989 metų. 1999 metais užklupo uraganas „Anatolijus”, 2005 metais – „Ervinas”. Matyt, kad jie dažnės. Aišku, sulauksime ir atšiaurių žiemų, tačiau ne taip dažnai kaip praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje”, – prognozavo klimatologas.
Anot G.Stankūnavičiaus, stiprėjantys vėjai Baltijos regione susiję su gilėjančiais ciklonais. „Tai lemia ir klimato kaita. Pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūra po truputį didėja. Ji padidina vidutinių platumų ciklono energiją per garavimą, kondensavimosi procesą debesyse, išsiskiria dideli šilumos kiekiai. Jie suteikia ciklonui dar daugiau energijos, todėl jie gali dar toliau prasiskverbti į sausumą. Anksčiau dažniausiai ciklono kelias nutrūkdavo ties Norvegijos jūra, kur baigdavosi maitinimas vandens garais ir šiltesniais vandenimis. Šie metai rodo, kad ciklonai prasiskverbia žymiai toliau, net iki Vidurinės Azijos, Sibiro”, – sakė G.Stankūnavičius.
Europoje – didžiuliai nuostoliai
Vakarų Europoje siautėjęs uraganas „Kyrill” įvairiose šalyse nusinešė ne mažiau kaip 40 gyvybių. Žmonės buvo mirtinai sužaloti per eismo nelaimes ar krentant nuolaužoms. Stichijos nuniokotose Europos šalyse atšaukti lėktuvų skrydžiai, neplaukioja keltai, uždaryti geležinkeliai, kai kurie keliai ir mokyklos. Vėjo greitis regione siekė apie 170 kilometrų per valandą (47 m/s). Meteorologai teigia, kad tai rekordas nuo pat 1990 metų.
Virš Čekijos praūžęs uraganas padarė kelias dešimtis milijonų dolerių žalos. Stichijos aukomis tapo trys žmonės, pranešė ITAR-TASS-ELTA. Dėl uragano be elektros liko daugiau kaip 1 milijonas gyventojų.
Vengrijoje žmonės per uraganą nenukentėjo. Didžiausias vėjo greitis užfiksuotas virš Balatono ežero, Šiofoko kurorto rajone. Čia jis siekė 110 kilometrų per valandą. Daugelyje miestų ir kaimų uraganas plėšė namų stogus, rovė šimtamečius medžius, traukė elektros perdavimo linijas. Daug gyvenviečių liko be elektros.
Ukrainoje vėjas paliko be elektros daugiau kaip 500 miestų ir kaimų. Labiausiai nukentėjo vakarinės sritys, kur vėjo greitis gūsiuose siekė 30 metrų per sekundę.
Gyventojų rūpestis naudos nedavė
Stiprus vėjas visada palieka išvartytų, nulaužtų medžių. Kauniečiai, išgirdę apie artėjančią audrą, praneša apie pavojingai pasvirusius medžius, tačiau piktinasi, kad Savivaldybė į jų signalus nesureaguoja.
Kaunietis Algimantas Kliučius jau seniai pastebėjo tarp Savanorių pr. 228 ir 230 namų augantį medį, kuris atrodo sutrūnijęs.
„Per praėjusią audrą vieną šaką vėjas nulaužė. Bijome, kad medis gali nugriūti. Paskambinau į Savivaldybę, pranešiau apie pavojingą medį, tačiau išgirdau, kokius „kryžiaus kelius” reikia nueiti, kad tas medis būtų nupjautas. Pasirodo, reikia išaiškinti, kam priklauso tas medis, rašyti pareiškimą, kurį apsvarstys, nuspręs ir leis gyventojams savo lėšomis nupjauti medį. Be to, tas medis auga vienos namo bendrijos teritorijoje, o šakos nusvirusios į kitą. Negi lieka laukti, kol tas medis nuvirs?” – retoriškai klausė A.Kliučius.