Finansų ministras viliasi, kad 2006-aisiais valstybės išlaidos neviršijo pajamų
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, pernai į valstybės biudžetą surinkta 14642,3 mln. litų pajamų (be ES paramos lėšų), tai yra – 882,3 mln. litų, arba 6,4 proc. daugiau, nei buvo planuota (13760 mln. litų).
„Žinome, kad savivaldybių biudžetai taip pat buvo viršyti, todėl jei paskutiniosiomis praėjusių metų dienomis jos labai smarkiai neišlaidavo, galime tikėtis, jog valstybės ir nacionalinis biudžetas 2006 metais bus prie subalansuotumo ribos. O jei ir trūks, tai tikrai labai nedaug – Lietuva tokio biudžeto dar niekada neturėjo”, – vakar surengtame brifinge džiaugėsi finansų ministras Zigmantas Balčytis.
Tikslūs rezultatai bus vasario viduryje. Manoma, kad ši aplinkybė turės teigiamos įtakos rengiantis būsimajam euro įvedimui.
Geresnio gyvenimo veidrodis
Z.Balčyčio teigimu, gausesnį, nei planuota, pajamų surinkimą lėmė spartesnis darbo vietų kūrimas ir darbo užmokesčio didėjimas, išaugęs importinių prekių vartojimas bei dėl augančių kainų padidėjęs įmonių pelningumas. Ženklus pajamų didėjimas iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų rodo, kad gyventojai vartoja ne tik daugiau, bet ir kokybiškesnes, kartu ir brangesnes prekes.
„Viršplaninės biudžeto pajamos leido sumažinti fiskalinį deficitą. Dar turime sulaukti kitų valstybės fondų duomenų, tačiau įvertinę preliminarius duomenis galime sakyti, kad 2006 metų biudžetas bus artimas subalansuotam, – sako finansų ministras Zigmantas Balčytis. – Tai rodo, jog valstybė gyvena pagal išgales – mažėja skolinimosi poreikis ir skolų grąžinimo našta neužkraunama ateities kartoms”.
2006-aisiais beveik visų mokesčių buvo surenkama daugiau negu planuota, nes rengiant pernykštį biudžeto projektą, vadovautasi nuosaikesniu ūkio plėtros scenarijumi, pagal kurį gyventojai skolinosi ir vartojo mažiau, o importas, kainos ir pelnai didėjo lėčiau. Tačiau realiai dėl sparčiai augančių gyventojų disponuojamų pajamų ir skolinimosi buvo gausiau vartojama, todėl geriausiai 2006 metais buvo mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) – jo gauta 6 152,2 mln. litų (planuotos įplaukos – 5 941,1 mln. litų). Ekonominiai rodikliai rodo, kad vartojimas augo apie 5 procentus greičiau, nei tikėtasi.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl didėjančio vartojimo pernai akcizo mokesčio pajamų į valstybės biudžetą surinkta 2 374,4 mln. litų, arba net 143,4 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota.
„Tai rodo, kad žmonės rinkosi kokybiškesnes akcizines prekes – geresnes cigaretes ir brangesnius alkoholinius gėrimus”, – pastebėjo Z.Balčytis.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės biudžetą 2006-aisiais surinkta 2038,4 mln. litų, arba 153,3 mln. litų pajamų daugiau nei planuota (1885,1 mln. litų). Šis mokesčio planas 2006 metams buvo sudaromas atsižvelgiant į planuotą GPM tarifo nuo 33 iki 27 proc. mažinimą, tačiau planas gerokai viršytas dėl spartesnio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimo.
„Dar viena priežastis, dėl kurios pajamų iš GPM planas buvo viršytas – padidėjęs gyventojų užimtumas ir sėkmingas karas su vokeliais. Visi darbo rinkos rodikliai gerėjo dėl didėjančios minimalios mėnesinės algos, šešėlinio darbo užmokesčio mažėjimo. Ekonominiai rodikliai rodo, kad darbo užmokesčio fondas augo apie 10 procentų greičiau, nei tikėtasi”, – konstatavo finansų ministras.
Per 2006-uosius į valstybės biudžetą įplaukė 1924,5 mln. litų pelno mokesčio – 229,1 mln. litų daugiau, nei buvo prognozuota. Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos pelno mokesčio surinkimui, – nuo 10 iki 13 mlrd. litų išaugęs įmonių pelningumas.
Stimulas reformoms
Klausiamas, ar istoriniai pasiekimai tvarkant valstybės biudžetą nepaskatins ryžtingiau įgyvendinti pernai pradėtas mokesčių sistemos reformas, Z.Balčytis teigė esąs nusiteikęs optimistiškai, tačiau sakė nenorįs skubėti dalyti pažadų.
„Nereikia pamiršti, kad valstybė turi labai daug įvairių įsipareigojimų. Jei paskubėtume ar suklystume mažindami mokesčius, o drauge ir įplaukas į biudžetą, kiltų grėsmė kai kurių programų bei valstybės priedermių vykdymui”, – pastebėjo finansų ministras.
Jis patikino, kad šių metų rudenį gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama sumažinti iki 24 procentų ir šie planai kol kas nėra peržiūrimi.
„Nauji sprendimai gali būti priimti tik atlikus papildomas ekspertizes ir makroekonomikos duomenų analizę”, – sakė Z.Balčytis.
Ministras taip pat pripažino, kad greičiausiai nebus imamasi kai kurių ekspertų siūlomų veiksmų mažinant įvairias mokesčių sistemos išimtis bei atsisakant kai kurių lengvatų. Juo labiau kad politikai siūlo visiškai priešingas iniciatyvas ir siūlo plėsti lengvatų meniu.
Įmonių pelno rodikliai rodo, jog tokia mokesčių sistema leidžia verslui dirbti pelningai ir konkurencingai, todėl nieko keisti nereikėtų”, – samprotavo Z.Balčytis.
Pliusas eurui
Finansų ministras spėjo, kad ir 2007-ųjų metų biudžetas gali būti subalansuotas, o tai prisidėtų prie patikimos valstybės įvaizdžio kūrimo, padėtų pelnyti aukštesnius kredito reitingus bei pritraukti investicijų.
Pasiteiravus, ar valstybės finansiniai rodikliai neskatina svarstyti galimybės euro įvedimo siekti ne 2010-aisiais, bet šiek tiek anksčiau, Z.Balčytis sakė, kad geros pastarosios žinios turi daugiau simbolinę įtaką Mastrichto kriterijų vykdymui.
„Galima kalbėti apie mažesnius skolinimosi procentus, o tai padėtų sumažinti kai kurias išlaidas ir būti geresnės „sportinės formos”, kai bus vertinamas Lietuvos pasirengimas narystei euro zonoje”, – sakė Z.Balčytis.