Į Europos Komisiją 2006 m. Lietuva RASFF sistema perdavė 3 skubiuosius pranešimus dėl šprotų iš Latvijos, kuriuose nustatytas padidintas benzo(a)pireno kiekis. Nacionalinė veterinarijos laboratorija Lietuvoje pagamintuose rūkytuose „Memelburgo šprotuose aliejuje” ir latvių gamintojų „SIA Columbija” ir „Zentenes zivja kombinats” rūkytuose šprotuose aliejuje bei gamintojo „GAMM-A” šprotų paštete nustatė padidintą benzo(a)pireno kiekį, viršijantį Europos Komisijos reglamente dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių nurodytą leistiną ribą (kiekį). Randami Benzo(a)pireno kiekiai yra maži ir sveikatai nepakenktų, tačiau pagal ES reikalavimus šios medžiagos kiekis neturi viršyti teisės aktais reglamentuojamos normos.
Benzo(a)pirenas dėl savo savybių priskiriamas prie kancerogeninių medžiagų. Rūkytos žuvies raumenų mėsoje ir rūkytuose žuvininkystės produktuose didžiausia leistina benzo(a)pireno koncentracija yra 5 µg/kg.
„Trijuose latviškų šprotų mėginiuose rasta nuo 6,7 iki 7,7 mikrogramų kilograme benzpireno, tuo tarpu žmonės, rūkydami cigaretes, gauna nepalyginamai daugiau benzopireno negu valgydami latviškus šprotus. Rūkalius, surūkęs pakelį cigarečių, gauna 0,001 g benzopireno. Padalykime 0,001 g iš 0,0000077 g (7,7 mikrogramų) – gausime 130. Vadinasi, žmogus, surūkęs pakelį cigarečių, į plaučius benzopireno gauna tiek, kiek gautų suvalgęs 130 kg šprotų”, – tvirtina Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Julijonas Petraitis.
Pasak Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojo Julijono Petraičio, benzpirenas yra visoje aplinkoje paplitęs teršalas, ten kur naudojami naftos produktai, vyksta degimo, dūmų susidarymo procesas. Jis kaupiasi gyvūnų organizme, ypač vandens, jo koncentracija gali žymiai padidėti rūkytuose maisto produktuose rūkymo proceso metu. Benzo(a)pirenai susidaro degant tiek gyvūninės, tiek negyvūninės (augalinės) kilmės organinei medžiagai. Ypač daug benzo(a)pireno susidaro degant angliai, daug benzo(a)pireno randama automobilių išmetamosiose dujose, tabako dūmuose ir pan. Benzo(a)pirenas aptinkamas maisto produktuose, kuriuose pagal gamybos technologiją naudojamas rūkymas – tai ir mėsos, ir žuvies gaminiai.
Naudojant tam netinkamą dervingą medieną, aukštoje temperatūroje atsiradus riebalų lašeliams ir jiems patenkant ant anglių susidaro benzo(a)pirenas, kuris su dūmais patenka į produktą. Nedideliais kiekiais benzo(a)pirenai gali būti randami visuose rūkytuose, keptuose ant žarijų gaminiuose. Benzo(a)pirenas šprotuose atsiranda dėl šprotų gaminimo technologijos, kai gaminant konservus žuvys prieš konservavimą yra aprūkomos.
2005 m. įdiegus ir Nacionalinėje Veterinarijos laboratorijoje 2006 m. spalio mėn. akreditavus benzo(a)pireno tyrimo metodą benzo(a)pireno tyrimai žuvų gaminiuose atliekami ir Lietuvoje. 2006 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ima mėginius įvairiems teršalams, taip pat ir benzo(a)pirenams, žuvininkystės gaminiuose (konservuose) nustatyti. Gavus nepatenkinamus tyrimų rezultatus, visi nesaugūs produktai pašalinami iš rinkos.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kad rinkai būtų teikiami tik saugūs mėsos ir žuvies rūkyti gaminiai. Lietuvos gamintojai gaminių rūkymui naudoja nekenksmingą medieną, šiuolaikines technologijas, todėl Lietuvos vartotojui teikiami saugos reikalavimus atitinkantys maisto produktai.