Po penkių mėnesių nežinios atsirado viltis sužinoti dingusios grybautojos likimą
Šeštadienio popietę miško masyve ties Zapyškio seniūnijos Kuro kaimu aptiktas žmogaus skeletas. Šalia mėtėsi vienas guminis batas. Netoliese stovėjo vielinis krepšelis.
Tai – beveik viskas, iš ko šiandien galima atpažinti velionę. Po numanomos akistatos su miško gyventojais iš jos dėvėtų drabužių teliko skiautės.
Pirminiais duomenimis, skeletą aptiko gretimo Šakių rajono Šilagirio girininkijos girininkas, tądien apeidamas savo valdas. Žmogaus palaikai pastebėti šalia ne per seniausiai pradėto miško kirtimo.
Pagrindinė versija – pagaliau surasti prieš penkis mėnesius dingusios septyniasdešimt dvejų metų garliaviškės E.B. palaikai.
Pasak ikiteisminį tyrimą dėl jos dingimo atliekančio Šakių rajono kriminalinės policijos tyrėjo Aido Jurkšaičio, jeigu šios moters artimiesiems pagal tai, kas rasta, nekils abejonių, kad tai – būtent ji, bus apsieita be DNR, galinčio trukti iki kelių mėnesių, tyrimo.
Ikiteisminį tyrimą dėl nežinomosios mirties priežasties pradėję Kauno rajono policijos pareigūnai savo ruožtu vakar laukė teismo medicinos specialistų išvadų, ar rasti palaikai – be smurto žymių. Teigiama, kad nesvarbu, jog terastas skeletas – kaulų lūžių, patirtos galvos traumos ir net galimo pasmaugimo liekamieji reiškiniai turėjo likti.
Tačiau viliamasi, kad šį kartą miško tankmė slėpė ne kokio nors nusikaltimo paslaptį.
E.B. dingo pernai rudenį grybaudama. Lemtinga tapo viena rugsėjo pradžios išvyka į gimtąsias Šakių apylinkes.
Teigiama, kad begrybaujant dingusios žmonos jos vyras tądien laukė kelias valandas. Iš pradžių vaikščiodamas po mišką ir šaukdamas ją vardu, vėliau važinėjęs po jį automobiliu ir pypsėdamas.
Parskubėjęs į Garliavą, kurioje taip pat dar viltasi rasti dingusiąją – pasiklydusią ir parvažiavusią į namus pakeleivingu automobiliu, tą pačią dieną jis grįžo miškan su sūnumi. Vėl ieškota iki sutemų.
Į Šakių rajono policiją pagalbos kreiptasi tik kitą dieną. Ieškant dingusiosios buvo pakeltas sraigtasparnis bei Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, į mišką atsivežtas tarnybinis šuo.
Pasak A.Jurkšaičio, Šakių rajono teritorija, besidriekianti minėtu mišku, „iššukuota” detaliai, tačiau riba, skirianti jį su Kauno rajono žemėmis, neperžengta.
Kaip spėjama, E.B. palaikai šį savaitgalį rasti už keliolikos kilometrų nuo Šakių rajono Lukšių seniūnijos Gerdžių kaimo, kurio apylinkėse ji begrybaudama pasimetė su vyru, t.y. jau Kauno rajone. Pareigūnams teko pripažinti, kad ieškoti lavonų tiek kilometrų spinduliu šiandieniniai tarnybiniai keturkojai dar nesugeba.
Manoma, kad begrybaujant moteriai pasidarė blogai su širdimi. Artimųjų teigimu, tokių problemų ji turėjo. Kita prielaida – pasiklydusią moterį galėjo ištikti infarktas.
„Esu linkęs atmesti, kad dingusioji galėjo mirti sušalusi arba nuo išsekimo. Nors toje vietoje miškai tankūs, visgi tai – ne tundra, kad pasiklydusioji juose negalėjo rasti išėjimo”, – įsitikinęs A.Jurkšaitis.
Tačiau, atrodo, E.B. artimųjų laukia dar vienas išbandymas: Kauno rajono policija linkusi apsidrausti ir atiduoti jiems palaikus tik sulaukusi DNR tyrimo rezultatų ir galutinai įsitikinusi, kad tai – prieš penkis mėnesius Šakių rajono miškuose dingusios grybautojos iš Garliavos palaikai.