– Aišku, ruošiame! – matyt, pasakytų dauguma mūsų.
Paprastai klausiama: „Kas neparuošė namų darbų?”, rečiau – „Kas nepadarė namų darbų?”. Kartais galima išgirsti: „Ir vėl neišmokote pamokos (eilėraščio)”. Na, o kad klaustų: „Kas neparengė namų darbų” – neteko girdėti. O gaila… Žymieji mūsų kalbininkai J. Jablonskis ir J. Balčikonis siūlė rengti pamokas, rengtis egzaminams.
Veiksmažodžių rengti ir ruošti reikšmės daugeliui labai supanašėjo, jie imti vartoti sinonimiškai.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” (2003) randame tokias ruošti reikšmes: 1) „eiti namų apyvoką, tvarkyti”: Baigė ruošti ruošą. Vienos laukuose dirba, kitos namie ruošiasi, trečios verpia, audžia; 2) „atlikti mokomąsias užduotis”: ruošti pamokas; ruoštis egzaminams; 3) „taisyti, ketinti ką daryti, rengti”: Puodas ruošiasi virti; 4) „daryti tinkamą kam, rengti”: Pūdymą ruošia rugiams; 5) „rengti, kelti (vestuves, pokylį ir pan.). Pateikiamos dar dvi tarminės reikšmės iš rytų Lietuvos („gaminti valgį” ir „godžiai valgyti”).
Dažniausiai pasirenkamas veiksmažodis ruošti(s), pamiršus, kad mes turime ir rengtis, taisytis, kelti (pokylį). Rengti turi platesnę, abstraktesnę reikšmę nei ruošti. Rengti vartotinas tada, kai kalbama apie veiksmą, reikalaujantį daugiau mąstymo, didesnio dvasinio nusiteikimo, kai nepakanka įprastų įgūdžių. Ruošti tinkamesnis ten, kur nereikia didelių protinių sugebėjimų nei didelio dvasinio nusiteikimo, kur pakanka įprastų įgūdžių, kad ir kokia reikšminga būtų veikla, pvz., Nuplauk ir parenk [=paruošk] automobilį rytdienos kelionei. Paruoškite dokumentus posėdžiui. Vadinasi dokumentai jau sukurti, parašyti, t. y. parengti. Telieka juos paruošti, t. y. sutvarkyti, tarkim, tinkamai įrišti ar įsegti, sugrupuoti, sudėti juos pagal tam tikrą tvarką ir pan.
Kaip nurodoma A. Paulauskienės ir D. Tarvydaitės knygoje „Žodyno normos ir dabartinė vartosena”, svetimi lietuvių kalbai tokie pasakymai: Dabar universitete ruošiama [=mokoma] pirma grupė psichologų su pedagoginio profilio specializacija. Bibliotekininkė paruošė [=padarė] plačią literatūros apžvalgą. Reikia paruošti [=nustatyti] naujus standartus. Taigi dažnai vartojamą pasakymą specialistų ruošimas turėtume taisyti į specialistų rengimas. Mūsų universitete ruošiami [=rengiami] daugelio profesijų specialistai.
„Kalbos praktikos patarimuose” prie ruošti su nuoroda „geriau nevartoti vietoj konkretaus veiksmažodžio” pateikiami tokie pavyzdžiai: Surinkęs medžiagą, aspirantas sėdo ruošti [– rašyti] disertacijos. Žmona paruošė [– išvirė] skanią sriubą. Paruošk [– Paklok] svečiui lovą.
Taigi užuot ruošę kavą (arbatą), galėtume užplikyti (ar išvirti) kavos (arbatos), atsikvėpti kiek ir rengtis pamokoms ar egzaminams (juk tikrai čia reikia ir mąstymo, ir susikaupimo).