Žagintojui, apgaule įsidarbinusiam potencialių aukų kalvėje, teismas skyrė solidžią bausmę
Kauno miesto apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis vienoje slapčiausių pastarojo meto Kauno bylų – dėl pernykštės nakties iš birželio 17-osios į 18-ąją įvykių Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo prieigose bei teritorijoje.
Situacija buvo itin subtili
Pranešimas apie tąnakt ten įvykdytą sunkų nusikaltimą nebuvo įdėtas į žiniasklaidai skirtas tos paros Kauno policijos suvestines. Šio nusikaltimo aplinkybės nagrinėtos uždaruose teismo posėdžiuose. Pirmuoju atveju motyvuota pasirinkta ikiteisminio tyrimo taktika bei nukentėjusiosios patirtu stresu. Byla nagrinėta už uždarų teismo salės durų, gerbiant nukentėjusiosios bei jos tėvų, taip pat pripažintų morališkai nukentėjusiais, privatumą.
Kaip „Kauno diena” jau rašė, ši, ne per seniausiai pilnamete tapusi, mergina tą vakarą buvo pagrobta tiesiog gatvėje, kai apie septintą vakaro, nieko blogo nenujausdama, ėjo vienos Aleksoto gatvės kelkraščiu. Po kauke veidą slėpęs užpuolikas nusitempė ją į greta esantį miškelį, kuriame pagrobtoji prievarta laikyta, kol sutems.
Sutemus nusitempta į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritoriją, kur kelias valandas žaginta.
Tai, kad nusikaltėlis iš anksto buvo pasirengęs šiam nusikaltimui (turėjo kaukę bei kitas priemones, kuriomis aukai atimta laisvė), skelbiant nuosprendį pripažinta sunkinančia aplinkybe.
Po kiekvieno priverstinio lytinio akto žagintojas tempdavo auką prie vandens telkinio apsiprausti. Tik jį sulaikius paaiškėjo, kad nusikaltėlis jau buvo teistas už išžaginimą.
Įtariamasis šiuo savo įžūlumu bei cinizmu pribloškiančiu nusikaltimu sulaikytas po mėnesio, ir tai buvo didelė šį išpuolį tyrusių Centro policijos komisariato pareigūnų sėkmė, nors paryčiais žagintojo paleista ir šoko būsenos į namus parbėgusi auka kreipėsi į policiją nedelsiant.
Pakartojo „garsių” pirmtakų likimą
Trisdešimt septynerių metų Zenono Juškos, sulaikyto už šį nusikaltimą, fiasko buvo panašus į pakelių maniaku praminto Kazio Jonaičio, nuteisto iki gyvos galvos už kelių pakeleivingas mašinas stabdžiusių merginų išžaginimą bei nužudymą, bei Ričardo Ivanovo, per 2004-ųjų Vėlines nukirtusio galvą devyniolikmetei kaunietei, demaskavimą. Kaip ir minėti savo šiurpiais poelgiais „išgarsėję” pirmtakai, Z.Juška įkliuvo besinaudodamas pagrobtu aukos mobiliojo ryšio telefonu.
Z.Juška buvo sulaikytas savo darbovietėje – Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultete Mastaičiuose apstulbusių bendradarbių akivaizdoje. Kad su antrankiais išsivežtas šaltkalvis ir remonto darbuotojas yra teistas už sunkų nusikaltimą, jo bendradarbiai net neįtarė.
Kaip dienraščiui teigta Kauno kolegijos Personalo skyriuje, priimant Z.Jušką 2005-ųjų vasarį į darbą, šis nuslėpė, kad prieš pusantrų metų grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę už išžaginimą. Beje, tai buvo jau ne pirmas jo teistumas: anksčiau Z.Juška buvo patekęs Temidės nemalonėn už vagystę. „Jeigu būtume žinoję tiesą, tikrai jo į darbą nebūtume priėmę – juk pas mus mokosi tiek studenčių!” – neslėpdamos, kad šis faktas jas sukrėtė, dienraščiui teigė Kauno kolegijos Personalo skyriaus darbuotojos. Tuo tarpu buvę Z.Juškos kolegos vyrai iš Kraštotvarkos fakulteto buvo linkę jį apibūdinti gana teigiamai: „Nebuvo tinginys”, teigdami nepastebėję ir kokio nors liguisto šio buvusio bendradarbio potraukio studentėms.
Merginos, tapusios nauja jo auka, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teko paviešinti šią bylą nagrinėjusiam teisėjui Evaldui Gražiui. Pati nukentėjusioji, nors ir palaikoma teismo posėdžiuose dalyvavusių tėvų, tą birželio naktį patirtą košmarą buvo linkusi prisiminti tik abstrakčiai.
Teismo nuosprendžio suimtas laukęs Z.Juška atsisakė duoti parodymus. Jo gynybinė taktika buvo neigimas padarius šį nusikaltimą.
Ieškojo naujų aukų?
Z.Juškos, kaltinto išžaginimu, seksualiniu prievartavimu bei plėšimu, kaltė įrodyta ne vien pas jį rastu iš aukos pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 3120”. Papildomais įkalčiais tapo nusikaltimo vietoje aptiktų nuorūkų DNR tyrimas, kaip jau rašyta, atliktas per palyginti trumpą laiką – porą mėnesių. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo surengę ir gana rizikingą įtariamojo atpažinimą. Nukentėjusioji jį, kaip ir nusikaltimo metu, dėvintį kaukę, atpažino iš eisenos, ūgio, balso, rankų bei žvilgsnio.
Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno miesto apylinkės prokuroras Jonas Šarkus pasiūlė skirti Z.Juškai dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 2002-aisiais už išžaginimą jis buvo nuteistas puspenktų metų laisvės atėmimu, tačiau baigiantis 2003-iesiems, neatlikęs beveik pusės bausmės, į kurią įskaitytas ir suėmimo iki nuosprendžio laikas, buvo už gerą elgesį paleistas į laisvę lygtinai anksčiau laiko.
Z.Jušką gynęs valstybės paskirtas advokatas Valerijus Karpovas siūlė kaltinamąjį išteisinti: dėl teisiamojo pasirinktos gynybinės taktikos, laikydamasis advokato etikos, pasielgti kitaip viską neigiančio ginamojo atžvilgiu jis negalėjo.
Teisėjo E.Gražio nuosprendyje už išžaginimą Z.Juškai skirta šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už seksualinį prievartavimą – pusseptintų metų, t.y. maksimumas, numatytas pagal tas Baudžiamojo kodekso straipsnių dalis, pagal kurias kvalifikuoti šie kaltinamojo padaryti nusikaltimai. Už plėšimą jam skirta šiek tiek daugiau už vidurkį – pusketvirtų metų, tačiau pridėjus juos prie už anuos nusikaltimus paskirtos bausmės, Z.Juška pasiųstas už grotų dešimčiai metų.
Nustatyta, kad, likus visai nedaug laiko iki šio sunkaus nusikaltimo padarymo, šis vedęs kaunietis buvo išsinuomojęs butą S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo prieigose.
Yra duomenų, kad laukdamas nuosprendžio Kauno tardymo izoliatoriuje, oficialiai vedęs Z.Juška, kurio susirašinėjimo laisvės nebuvo pagrindo apriboti, pradėjo rašyti skelbimus į įvairius pažinčių skyrelius, norėdamas susipažinti su vienišomis moterimis.