Nepaisydami patirtų patyčių Vilniaus pedagogai neišsižada draugystės su kolegomis Minske
Dvi paras trukusią viešnagę Baltarusijoje Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai prisimins ilgai. Šešiasdešimt buvusių ir esamų mokyklos auklėtinių dailės darbų parodą į Minską vežusi mokyklos pedagogų delegacija, iškentusi baltarusių muitininkų patyčias, skubiai grįžo į Vilnių.
„Tokio pažeminimo per savo 55 gyvenimo metus tikrai neprisimenu. Sugrįžus į Lietuvą man kone byrėjo ašaros”, – LŽ prisipažino taip ir neįvykusios parodos kuratorius M.K.Čiurlionio mokyklos Dailės skyriaus vadovas, žinomas skulptorius Romualdas Karpavičius.
Vakar apie šią skandalingą mokyklos delegacijos išvyką į kaimyninę valstybę Karpavičius papasakojo užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui. Šis paprašė patirtus įspūdžius ministerijai pateikti raštu.
Kelionei pasirengė
M.K.Čiurlionio menų mokykla ir Minsko valstybinė dailės gimnazija bendradarbiavo sovietiniais laikais. Vėliau ryšiai nutrūko, tačiau šį rudenį, kai Vilniuje vyko Baltarusijos kultūros dienos, minskiečiai aplankė savo kolegas ir sutarė draugystę atnaujinti. Netrukus vilniečiai gavo oficialų Minsko mokyklos kvietimą surengti pas juos buvusių ir esamų Čiurlionio mokyklos auklėtinių dailės darbų parodą.
Pasak Karpavičiaus, kelionei į kaimyninę šalį buvo rengtasi kruopščiai: skambinta į Baltarusijos ambasadą, klausta, kokių dokumentų, be vizų, reikia išvežant paveikslus. Konsultuotasi ir su muitininkais.
Ankstyvą sausio 4-osios rytą naujas M.K.Čiurlionio mokyklos autobusiukas „Renault” jau buvo Medininkų pasienio punkte. Ir Lietuvos, ir vėliau Baltarusijos pareigūnai automobilį su žmonėmis ir paveikslais praleido.
Baltarusijos muitininkai keliautojams iš Lietuvos rekomendavo būtinai užsukti į Minsko muitinę, kur esą ant dokumentų dar būtina uždėti keturis spaudus, nes kitaip bus sudėtinga parsivežti paveikslus.
Kreipėsi į ambasadą
Minske ir prasidėjo lietuvių delegacijos kančios. Jiems buvo liepta palikti automobilį muitinės kieme ir atvykti kitą rytą.
Sausio 5 dienos rytą kartu su kvietusios mokyklos vadovais lietuviai jau buvo vietoje. „Norėjome kuo greičiau baigti formalumus ir pasiimti paveikslus, nes parodos atidarymo jau laukė sukviesta žiniasklaida. Mūsų kolegos norėjo padaryti mums šventę”, – pasakojo Karpavičius.
Pamatę, kad reikalai nejuda, baltarusiai pedagogai tiesiai paklausė muitinės viršininko, ką daryti. „Geriausia būtų, jog ta paroda iš viso neįvyktų. Jei norite, kad lietuviai neturėtų problemų, geriau patys atsisakykite renginio”, – rekomendavo pareigūnas.
Tolesnis lietuvių viešnagės Minske scenarijus rutuliojosi pagal šią viršininko rekomendaciją.
Pasak Karpavičiaus, po pusiaudienio jiems buvo pareikšta, jog lietuviai apskritai nelegaliai kirto Baltarusijos sieną, todėl automobilis būsiąs areštuotas, o vėliau – konfiskuotas. „Tuomet tapo visai nejuokinga. Puoliau skambinti į mūsų ambasadą ir maldauti, kad kas nors greičiau atvažiuotų”, – pasakojo Karpavičius. Į pagalbą Minsko muitinės kieme įstrigusiems tautiečiams atskubėjo Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Baltarusijoje Marius Janukonis.
Pareikalavo pinigų
Didelio įspūdžio baltarusių pareigūnams tai nepadarė. Vis dėlto pasitarę jie pranešė, kad lietuviai, sumokėję 150 eurų už paslaugas (automobilio saugojimą, trukdymą muitininkams dirbti tiesioginį darbą ir t.t.), galėsią atsiimti autobusą ir važiuoti namo. „Gerai, kad ponas Janukonis turėjo pinigų, nes pats jau buvau beveik visus išleidęs”, – prisipažino parodos kuratorius.
Deja, džiaugtasi per anksti. Paaiškėjo, jog sumokėti už paslaugas teks vykti 20 kilometrų už Minsko. „Kad leistų važiuoti į Vilnių, viską turėjome spėti padaryti iki pusės penkių. Kai atvykome į kažkokį terminalą laukuose mokėti tų eurų, sužinojome, kad nėra elektros. Po kurio laiko ji atsirado, bet neveikė kompiuteriai. Dar vėliau buvo konstatuota, jog nurodytas ne toks mokėjimo kodas”, – prisiminė patirtus išgyvenimus Karpavičius.
Grįžę į Minską ir atgavę autobusiuką lietuviai nedelsdami pasuko namų link. Per sieną juos palydėjo Janukonis. „Ačiū Dievui, kad jis važiavo iš paskos, nes baltarusių muitininkai ketino ieškoti priekabių”, – sakė Karpavičius.
Lietuvą delegacija pasiekė vidurnaktį.
Primena pavojų
Kaip LŽ teigė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento patarėja Daiva Rimašauskaitė, ministerija visada skatino ir skatins ekonominius, kultūrinius, švietimo, mokslo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų, taip pat paprastų Lietuvos ir Baltarusijos piliečių ryšius. Tačiau Lietuvos piliečiai turi objektyviai vertinti pavojų, kuris gali kilti gabenant per Lietuvos ir Baltarusijos sieną turtą. Dėl to keliautojams patariama visuomet turėti Lietuvos ambasadų užsienyje telefonų numerius.
„Kalbėdami apie konkretų nacionalinės Čiurlionio menų mokyklos atvejį, apgailestaujame, kad biurokratizmo įkaitais tampa vaikai”, – pabrėžė Rimašauskaitė.
Karpavičius patikino, jog bendradarbiauti su Minsko menų mokykla žadama ir toliau: „Ten dirba puikūs žmonės, geri pedagogai. Man tiesiog jų buvo gaila”. Anot skulptoriaus, baltarusių biurokratai padarė viską, ką tik galėjo, kad paroda neįvyktų, kad Baltarusijos jaunimas nepamatytų lietuvių dailės darbų. „Matyt, siekta, jog ateityje mes nebendrautume. O gal jie gviešėsi ir naujo mūsų mokyklos autobusiuko”, – svarstė Karpavičius.