Klaipėdos „Neptūno” 22 metų 214 cm ūgio vidurio puolėjas Michailas Anisimovas tikisi po šio sezono išvykti žaisti į Eurolygoje rungtyniaujančią komandą
Michailas Anisimovas gimė Kijeve krepšininkų šeimoje. Motina (jos ūgis siekė 197 cm) žaidė Kijevo „Dinamo” komandoje, o tėvo, kurio neteko dar vaikystėje, ūgis viršijo du metrus.
Į Lietuvą jaunasis krepšininkas atvyko siekdamas sportinės karjeros. M.Anisimovas treniravosi Kauno krepšinio mokykloje, vėliau žaidė Kauno „Atlete”, „Šiauliuose”, Rygos „Barons” klubuose, o 2006-ųjų vasarą perėjo į Klaipėdos „Neptūną”. Prieš keletą metų perspektyviam krepšininkui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. 2004 metais jis su šalies jaunimo rinktine tapo Europos čempionato prizininku, o užpernai – pasaulio čempionu.
Šį sezoną per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes M.Anisimovas vidutiniškai pelno 17,9 taško, atkovoja 7,4 atšokusio kamuolio bei atlieka 1,8 rezultatyvaus perdavimo. Baltijos krepšinio lygos (SEB BBL) pirmenybėse vidurio puolėjas pelno 12,2 taško, atkovoja 5,9 kamuolio ir atlieka 1,2 rezultatyvaus perdavimo.
M.Anisimovas viliasi, kad naujasis Lietuvos rinktinės strategas Ramūnas Butautas, treniravęs jį jaunimo rinktinėje ir „Šiauliuose”, aukštaūgį pakvies ir į nacionalinės komandos treniruočių stovyklą.
Dvimetrinis paauglys
– Kokie vėjai atpūtė jus į Lietuvą?
– Kad žaisiu krepšinį, tapo aišku, kai sulaukiau 15 metų, – jau tuomet buvau daugiau nei 2 metrų ūgio. Kijeve visus krepšininkus sumeta į krūvą, ir tiek. Ten visiškai netobulėjau, o mama norėjo, kad galėčiau žaisti ir tobulėti. Lietuvoje turėjau keletą draugų, kurie mane čia ir pakvietė. Mėnesį mane stebėję Kauno krepšinio mokyklos treneriai norėjo, kad likčiau. Ukrainoje vargu ar būčiau ką nors pasiekęs.
– Kaip atsidūrėte „Neptūne”?
– Vasarą man paskambino dabartinis „Neptūno” vyriausiasis treneris Robertas Kuncaitis, dirbęs su antrąja Lietuvos rinktine, ir pakvietė padirbėti su ta komanda.
Prieš sezoną turėjau pasiūlymų iš stipresnių klubų, tačiau su jais nepavyko susitarti. Siūlė pasilikti ir „Barons” komanda, bet pasakiau, jog manimi domisi stipresnė komanda, todėl latviai pratęsė sutartį su Stephenu Richu. R.Kuncaitis, su manimi dirbęs vasarą, pasiūlė žaisti „Neptūne”. Buvau girdėjęs, kad jis yra neblogas treneris, renka jauną komandą. Pamaniau, kad bus visai neblogai.
Pas A.Bagatskį netobulėjo
– Šis sezonas yra sėkmingiausias per visą jūsų profesionalaus krepšininko karjerą. Kas lėmė tokią puikią sportinę formą?
– Manau, daugiausia įtakos turėjo trenerių darbas. Ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose treneriai su manimi daug dirbo. Nuvykus į Rygą buvo kiek kitaip. Treneris Ainaras Bagatskis pats buvo metikas, todėl dėmesio aukštaūgiams buvo mažiau. Kai ekipą paliko A.Bagatskis, Rygos komandoje prasidėjo visiška netvarka.
Po metų pertraukos vėl patekęs pas gerą trenerį, kuris yra dirbęs Vilniaus „Lietuvos ryte” ir žino ką daro, vėl ėmiau žaisti daug geriau. Daug lemia ir aikštėje praleidžiamų minučių skaičius. Klaipėdoje esu vienintelis vidurio puolėjas, todėl aikštėje būnu nemažai laiko, o tai yra labai svarbu.
– Sezono pradžioje „Neptūno” lyderis buvo Donatas Zavackas. Kai jis išvyko į Ukrainą, jūsų žaidimas pagerėjo.
– Donatas buvo labiau individualus žaidėjas, tačiau ant jo negalima pykti, nes buvo rungtynių, per kurias jis traukė visą komandą, buvo tikras lyderis. Nemanau, kad būtent dėl D.Zavacko sezono pradžioje rungtyniavau ne taip sėkmingai.
– Palyginkite komandą su D.Zavacku ir be jo.
– Su D.Zavacku buvo sunkiau. Kai atliekant derinį kamuolys atitekdavo jam, ataka nutrūkdavo, nes jis atakuodavo krepšį. Kai jo nebėra, geriau rungtyniaujame. Esame jauna komanda, visi nori žaisti, kovoja tiesiog iš širdies. Taip pat labai padeda treneris.
– Kaip manote, ar jaunas komandos žaidėjų amžius turi įtakos rezultatams?
– Mes, kaip ir visi, galime pataikyti, tačiau lemiamomis rungtynių akimirkomis kartais pritrūksta patirties. Labai praverstų bent keli žaidėjai, kurie turėtų daugiau patirties ir galėtų svarbiomis akimirkomis mus sustatyti į vietas.
LKL nori būti prizininkais
– Lapkritį buvote išrinktas naudingiausiu SEB BBL mėnesio krepšininku. Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
– Reiškia, kad reikia nesustoti. Privalau įrodyti, jog galiu taip sėkmingai žaisti visada, o ne vieną mėnesį. Man svarbu pasiektą aukštą lygį išlaikyti, kad nebūtų kalbų, jog tą mėnesį netyčia pavyko sėkmingai žaisti.
– „Neptūnui” nepavyko patekti į pirmąjį SEB BBL divizioną. Kaip vertinate Klaipėdos komandos galimybes kovoti dėl dviejų likusių kelialapių į finalo ketverto varžybas?
– Nesvarbu, su kuo teks kovoti, stengsimės parodyti kuo geresnį žaidimą. „Neptūnas” vilčių dar neprarado.
– Ar komanda šiemet pajėgi kovoti dėl apdovanojimų?
– Esu įsitikinęs, kad LKL esame pajėgūs kovoti dėl apdovanojimų, nes vieninteliai rimtesni varžovai yra „Šiauliai”. Nebent kitos komandos po Naujųjų metų pasistiprino. Kaip seksis SEB BBL lygoje, žiūrėsime, bet manau, kad viskas bus gerai.
– Ko labiausiai trūksta „Neptūnui”?
– Daugiau sėkmės. Kad nepersekiotų traumos, ypač įžaidėjo Evaldo Dainio. Jis labai svarbus komandai, o pastaruoju metu jį nuolat persekioja kojų traumos. Be to, labai trūksta žiūrovų palaikymo. Kai buvau Kijeve, draugams parodžiau „Neptūno” rungtynių įrašą. Visi nustebo, kad salėje nejaučiama žiūrovų palaikymo. Šaunuoliai tie ištikimiausi sirgaliai, kurie mus visada palaiko, bet norėtųsi, kad visi atėję į rungtynes būtų aktyvesni.
– Ar po šio sezono tikitės gauti pasiūlymų iš Eurolygos komandų?
– Tikiuosi, bet reikia daug dirbti, normaliai baigti sezoną, o paskui matysime, kaip bus. Jau turiu keletą pasiūlymų, bet niekur neskubu, nes dar nesibaigė šis sezonas.
– Prie Lietuvos rinktinės vairo stojo anksčiau tave treniravęs R.Butautas. Galbūt durys į nacionalinę komandą ir jums atsivers?
– Jeigu pavyks taip pat sėkmingai rungtyniauti likusią sezono dalį, manau, bent jau tarp kandidatų tikrai turėčiau būti. Svarbiausia – daug dirbti.
– Ar per šventes buvote paėmęs krepšinio kamuolį?
– Šventes praleidau Ukrainoje pas mamą. Kijeve kartu su artimais draugais keletą kartų buvome nuėję į salę žaisti krepšinio. Draugams nepavyko pradėti profesionalių krepšininkų karjeros, todėl jiems buvo įdomu išmėginti jėgas su manimi. Spėjau pasiilgti krepšinio.