Tamsiuoju metų laiku šviesus, dvelkiantis švara namų interjeras sušildys ir suteiks jaukumo
Baltos sienos, baltos lubos, grindys, užuolaidos ir kilimai, sofos ir foteliai, stalai, indai, vazos. Ar norėtumėte gyventi tokiuose namuose? Ar juose būtų jauku? O gal pasijustume kaip operacinėje, kuri dvelkia steriliu šalčiu? Tačiau žvalgantis po baltutėlaičius namus pribloškia šviesos, gaivumo ir lengvumo pojūtis. Pasijunti apsivalęs ir pakylėtas. Monotonijos išvengti padeda ryškūs akcentai, žaidimas šešėliais ir faktūromis.
Iššūkis žiemai be sniego
Balta baltame. Tokį iššūkį šiųmetei žiemai be trupinėlio sniego metė jungtinė menininkų grupė, savo projekte „Balti namai” sujungusi baldų bei interjero dizainą su taikomuoju menu. Švari ir estetiška erdvė nėra monotoniška, nes žaidžiant faktūromis ir šešėliais balta spalva įgyja daugybę atspalvių.
Kai dienos tokios trumpos, o už lango ištisas savaites dargana, kai saulės šviesa tampa tik prisiminimu, niūrumą ir tamsą gali padėti išsklaidyti baltas namų interjeras. Jį sukurti visai nesudėtinga. Tuo įsitikinę architektai, baldų dizaineriai ir dailininkai, sostinės Dailininkų sąjungos galerijoje pristatę parodomąją interjero ekspoziciją.
Pasak projekto iniciatorių, dizaino namų „Contraforma” atstovės Eglės Opeikienės, vienas iš tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip derinti baldus ir kitus interjero elementus, kad jie sudarytų darnią visumą. „Pastebime, kad dažnai interjero specialistai sukuria gerą, išbaigtą interjero sprendimą, bet vėliau jis sudarkomas. Paprastai perkraunamas įvairiomis smulkmenomis ir detalėmis, kurios gal ir kelia malonius prisiminimus, bet prie nieko nedera”, – sako E.Opeikienė.
Nauris Kalinauskas, „Contraformos” vadovas sako, kad balto interjero idėja kilo žvalgantis į „sutartinai” pajuodusias parduotuvių vitrinas, skelbiančias, jog šį sezoną madinga viskas, kas juoda. „O juk yra ir balta spalva ir ji visai ne nuobodi, nes mes pateikiame ją kaip faktūrą. Norime pasakyti, kad balta erdvė – puikus fonas daiktams ir žmonėms”, – aiškina N.Kalinauskas sumanymą atskleisti subtilų baltos spalvos grožį.
Žaidimas erdvėmis ir detalėmis
Vienas iš „Baltų namų” ekspozicijos autorių, architektas Marius Morkūnas, įsitikinęs, kad dažnai mes kurdami interjerą pamirštame apie smulkias detales, kurios turi didelį poveikį erdvei ir žmonėms. Tas pats pasakytina apie faktūras, apšvietimą, erdvių komponavimą. Varijuojant šiais dalykais galima sukurti netikėtų, originalių derinių, net ir vyraujant vienai spalvai.
Balta spalva pastaruoju metu buvo užmiršta, tarsi išguita iš interjerų. Dominavo ryškios jos giminaitės. Vis dėlto balta spalva kai kuriais atvejais yra nepakeičiama ir renkamasi ne dėl to, kad patinka, o dėl to, kad be jos negali išsiversti, įsitikinęs M.Morkūnas: „Balta spalva praplečia patalpos ribas, todėl dažniausiai naudojama ten, kur ankšta, tamsu, kaip optinė priemonė erdvei sutvarkyti”. Balta spalva išgelbės belangį, ilgą koridorių, ankštą tamsų kambarėlį.
Specialistai teigia, kad balta spalva išryškina architektūrines formas, padeda išvengti chaoso. Ji ypač tinka miegamajame, nes kuria ramybės įspūdį. Kai kurie baiminasi, kad balta – nepraktiška, išryškėja purvas, netvarka. Tačiau tai ne problema naujų technologijų laikais, mano M.Morkūnas. Įmanomi ir tokie architektūriniai sprendimai, kai balta spalva dominuoja visame būste, ji ypač tinka minimalistinei, moderniai interjero stilistikai pabrėžti.
Architektas mano, kad baltame interjere, šviesioje ir švarioje erdvėje žmogus turėtų jaustis jaukiai, ypač jei suvoks, kad ir pats yra jos dalis. „Baltų namų” ekspozicijoje žmonių nėra, tik jų buvimą liudijantys ženklai: ant kėdės užmestas raudonas šilkinis chalatas, nebaigtos gerti raudonojo vyno pripiltos taurės, atverstas laikraštis, raudonas rožės žiedas, ant grindų numestas šuns pasaitėlis. Šie daiktai tampa ryškiomis balto interjero detalėmis, suteikdami jam gyvybės. Tačiau pagrindinis baltų namų akcentas – jų gyventojai.
Šviesa ir šešėliai dvelkia romantika
„Baltų namų” ekspozicija – viena didelė erdvė, skaidoma naudojant baldus, interjero elementus, keramikos dirbinius. Jų autorės – keramikės Jolanta Kvašytė ir Rūta Šipalytė. Viename kampe įkurdintas žemas pilkšvai baltas stalelis, lakoniškų geometrinių formų, („Contraformos” dizainerio Jono Piet kūrinys), šalia jo – „Contraformos” dizainerių sukurtas patogus odinis fotelis. Tai poilsio kampelis.
Šalia jo komponuojama valgomojo kambario erdvė. Monotonijos išvengti padeda balto stalo stalviršis, dekoruotas juodos spalvos grafiniais piešiniais. Šio stalo – paveikslo kūrėjas – N.Kalinauskas. Jis įsivaizduoja ant jo romantišką vakarienę dviem su staigmena – netikėtai prieš akis atsiradusiu piešiniu. Šalia stovi dvi paprastos medinės baltai dažytos kėdės.
Ant stalo padėta balta stiklinė vaza, į kurią bus pamerkta kol kas ant stalo padėta raudona rožė, balto stiklo taurės su raudonu vynu. Raudoni akcentai dar labiau išryškina baltumą. Baltą temą tęsia šalia ant grindų komponuojami baltos keramikos dekoratyviniai elementai, vazos. Dėl subtilios faktūros jos primena ledą, sniegą, atrodo tokios trapios, kad tuoj subyrės ar ištirps.
Dar vienas ekspozicijos kampelis, kuriame vietą randa du grakštūs, nedidukai perforuoto baltai dažyto metalo staleliai, sukurti „Contraformos” dizainerės Neringos Dervinytės, dvelkia romantika, ramybe ir šiluma, nes staleliai iš vidaus apšviesti jaukia rausva šviesa. Šviesa ir šešėliai baltai baldų spalvai suteikia naujų atspalvių.