Konkurencijos taryba 2006 m. gavo iš ūkio subjektų 61 pranešimą apie vykdomą koncentraciją. Išnagrinėjusi pateiktus pranešimus, Konkurencijos taryba 2006 m. priėmė 59 nutarimus dėl leidimų vykdyti koncentraciją. (Atitinkamai 2005 m. buvo išduoti 59 leidimai, 2004 m. – 54 leidimai vykdyti rinkų struktūros koncentraciją pagal pateiktus pranešimus). Nors pastaraisiais metais suteiktų leidimų koncentracijai vykdyti skaičius panašus, tačiau, Konkurencijos tarybos specialistų vertinimu, patys koncentracijos procesai vyksta aktyviau dėl užsienio ūkio subjektų, ypač užsienio investicinių fondų, veiklos. Siekiant greičiau patenkinti ūkio subjektų prašymus, šešiais atvejais, atsižvelgus į tai, kad dėl vykdomos koncentracijos akivaizdžiai nebus sukurta dominuojanti padėtis ar ribojama konkurencija, buvo leista vykdyti atskirus koncentracijos veiksmus iki galutinio sprendimo priėmimo.
„Kiekvienais metais keičiasi sektoriai, kuriuose intensyviau vyksta koncentracijos procesai. 2006 m. daugiau prašymų koncentracijai pateikė ūkio subjektai, veikiantys statybos paslaugų, maisto pramonės, mažmeninės prekybos sektoriuose”, – sakė Konkurencijos tarybos Koncentracijos skyriaus vedėjas Aleksandras Jakiūnas.
Ypač dažnai buvo kreiptasi dėl leidimų vykdyti koncentraciją plėtojant statybų ir nekilnojamojo turto vystymo verslą ir siekiant investicijų grąžos šiose srityse. Viena aktyviausių bendrovių, kuriai buvo suteikta nemažai leidimų – UAB „MG Valda”. Koncentruojamasi buvo įvairiose statybos darbų rinkose. Pavyzdžiui, buvo duotas leidimas koncentracijai kelių ir gatvių tiesimo ir remonto, viadukų ir tunelių statybos ir remonto darbų rinkose – UAB „Kelesta” leista įsigyti 100 proc. AB „Kauno keliai” akcijų.
Jungėsi ir kai kurios įmonės, veikiančios maisto pramonės sektoriuje. UAB „Vilkyškių pieninė” buvo leista įsigyti 100 proc. UAB „Modest” akcijų; UAB „Grūdainė” įsigyti iki 35 proc. AB „Malsena” akcijų; leista susijungti bendrovėms „Natanga” ir „Grimeda” ir kt.
Prekybos sektoriuje 2006 m. dažniausiai koncentracija vyko mažmeninės prekybos vaistais ir medicininės paskirties prekėmis rinkoje. Palyginti nedaug prašymų leisti vykdyti koncentraciją 2006 m. pateikė ūkio subjektai, veikiantys informacinių technologijų paslaugų, finansinių paslaugų, transporto rinkose. Transporto – keleivių vežimo autobusais reguliariaisiais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – rinkoje dėmesio sulaukė leidimas bendrovei „Kautra” įsigyti 100 proc. kitos šioje rinkoje veikiančios bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija” (TOKS) akcijų.
Koncentracija vyko ir spausdintų visuomenės informavimo priemonių rinkoje. Pavyzdžiui, Shibsted Baltics AS buvo leista įsigyti beveik 51 proc. UAB „Ekstra žinios” akcijų; UAB „Lietuvos rytas” įsigyti 34 proc. UAB „15 minučių” akcijų ir kartu su Shibsted Baltics AS įgyti bendrą kontrolę.
Ūkio subjektams duodama leidimus koncentracijai Konkurencijos taryba kai kuriais atvejais nustato konkrečias sąlygas ir įpareigojimus tam, kad būtų išvengta galimo dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo atitinkamose rinkose. Tokiais atvejais Konkurencijos taryba kontroliuoja, kaip ūkio subjektai vykdo nustatytus įpareigojimus, ir analizuoja, kokią įtaką konkurencijai daro priimti sprendimai. Pavyzdžiui, 2005 m. pabaigoje, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis, Konkurencijos taryba leido vienai didžiausių telekomunikacijų ir informacinių technologijų paslaugų tiekėjų Estijoje Elion Ettevõtted AS vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. MicroLink AS akcijų, įpareigodama AB „Lietuvos telekomas” parduoti UAB „MicroLink Lietuva”. Bendrovė buvo parduota anksčiau nustatyto termino, o šiuo metu UAB „MicroLink Lietuva” siūlo fiksuoto ryšio paslaugą „MetroTel” ir sėkmingai konkuruoja su bendrove TEO LT.
2005 m. spalį, siekiant išvengti dominuojančios padėties, Suomijos bendrovei Rautakirja Oy leidimas vykdyti koncentraciją, įsigyjant 100 proc. UAB „Lietuvos spauda” Vilniaus agentūros akcijų, buvo suteiktas nustačius konkrečius įpareigojimus ir koncentracijos vykdymo sąlygas. Kai kurie įpareigojimai buvo įvykdyti laiku (nepriklausomo stebėtojo kontrolė, konkurenciją ribojančių nuostatų pašalinimas iš 26 sutarčių ir kt.). Tačiau 2006 m. pabaigoje, gavus leidėjų nusiskundimus dėl kai kurių įpareigojimų ir sąlygų, buvo pradėtas tyrimas dėl ankstesnio nutarimo nuostatų, susijusių su Rautakirja Oy ir jos kontroliuojamais ūkio subjektais, vykdymo. Taip pat buvo nutarta taikyti laikinojo pobūdžio priemones tam, kad būtų išlaikyta esama konkurencinė padėtis ir nebūtų padaryta esminės žalos ar nepataisomų pasekmių kitiems ūkio subjektams.
Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį vieną 2006 m. išryškėjusią tendenciją. Ūkio subjektai labai rizikuoja pavėluotai pateikdami Konkurencijos tarybai pranešimus dėl koncentracijos, jei tai privalėjo padaryti pagal Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Pagal šio įstatymo 12.2 straipsnio nuostatas visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių, jeigu apie vykdomą koncentraciją buvo privaloma pranešti ir ji pradėta įgyvendinti, nors dar nepriimtas Konkurencijos tarybos nutarimas. Nors Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į aplinkybes, 2006 metais pavėluotai pateikusiems pranešimus ūkio subjektams netaikė sankcijų, tačiau tai nereiškia, kad jos nebus taikomos ateityje.