Tam tikros spalvos ar jų deriniai žmogų gali džiuginti ar liūdint, sukelti jam nerimą ar nuteikti melancholijai.
Kelių spalvų derinys vienoje kompozicijoje sukelia sudėtingesnius jausmus.
Spalvų skirstymas
Spalvos skirstomos į šiltas, šaltas ir neutralias. Prie šiltųjų priskiriama raudona, oranžinė, geltona bei visi jų atspalviai. Šaltosios – mėlyna, žydra bei visi mėlynai žali ir mėlynai violetiniai tonai. Žalia spalva, kurioje vyrauja mėlynas tonas, priskiriama prie šaltųjų, tačiau jei dominuoja geltona ar raudona – prie šiltųjų. Tai lengvai įsivaizduojama natūralioje gamtoje – saulės šviesa, laužo liepsna, vandens vėsa ir lapo šešėlis. Pilkai balta ir juodos spalvos yra neutralios, jomis gesinamos ryškios spalvos.
Dar spalvos skirstomos į chromatines ir achromatines. Prie chromatinių priskiriama geltona, raudona, mėlyna ir jų atspalviai, o prie achromatinių – pilka, balta ir juoda spalvos. Šiltos intensyvios spalvos atrodo esančios arčiau, todėl jos vadinamos dominuojančiomis.
Kompozicijoje dominuojančių spalvų derinys vadinamas koloritu. Pavyzdžiui, jei interjere vyrauja pilkai mėlyni tonai, tai net jei jame yra nereikšmingų geltonų, rudų ar baltų elementų, jo koloritas bus pilkai mėlynas.
Spalvos harmonija – tai dėsningas meniškai išreiktų spalvų derinys. Ji skirstoma į niuansinę ir kontrastinę. Jei nėra labai ryškaus spalvų intensyvumo kontrasto, bus niuansinė harmonija – santūriai suderinus spalvinius paviršius pasiekiama ramybės būsena. Tai reiškia, kad didelės plokštumos (sienos, lubos, užtiesalai, užuolaidos) turi būti santūrių neutralių spalvinių tonų, o mažos (tam tikri gaminiai iš medžiagos, keramika, dekoratyvinis stiklas ir kt.) – ryškių, sodrių. Niuansinė harmonija būdinga miegamiesiems, vaikų ir pagyvenusių žmonių kambariams bei kabinetams.
Ryškūs šaltų ir šiltų spalvų deriniai būdingi kontrastinei harmonijai. Ji gali būti naudojama apipavidalinant kelių kambarių buto svetainę ar sodybinį namą. Sukurti būsto (sienų, lubų, grindų, dekoratyvių audinių, baldų ir kt.) meniniu požiūriu vientisą spalvinę harmoniją nelengva, bet labai įdomi užduotis. Būtina atsižvelgti į tai, kad kontrastinė harmonija žmogų greitai nuvargina bei pablogina jo psichinę būklę. Todėl ryškios spalvos turi būti prislopinamos achromatinėmis – pilka, juoda, balta – spalvomis. Pavyzdžiui, ryškiai raudonos spalvos minkštųjų baldų gobelenas reikalauja ramaus, santūraus fono – šviesiai pilkų sienų, pilko pūkuoto kilimo, pilkšvų ar auksaspalvių užuolaidų.