Didieji kūriniai sukuriami ne jėga, o atkaklumu.
Semiuelis Džonsonas
Raskite už ką pagirti vaiką
Į klausimą: „Kas turėjo daugiausia įtakos jūsų sportinei karjerai?” 95 proc. pasaulinio garso sportininkų atsakė: „Tėvų palaikymas”.
Kai vaikas pasitiki savimi, jam viskas sekasi. Savigarba – svarbiausia, kas įkvepia vaiką sėkmei, ir kuo anksčiau padėsite jam įgyti tą jausmą, tuo geriau.
Kaip Sportinės psichologijos centre ugdoma dvejų metų mažylių savigarba?
„Nagi, ar galėsi pakelti tris žaisliukus? Vieną – gerai. Antrą – puiku! Trečią – tiesiog nuostabu!” Dėstytojas ploja ir apkabina vaiką. Kai kurie pasakys, kad viskas pernelyg paprasta. Tačiau savigarba ugdoma ne iš karto, o po truputį.
Labai svarbu mokant ar rengiant vaikų varžybas atkreipti didesnį teigiamą dėmesį į vaiko pasiekimus ir kuo mažesnį negatyvų – į tai, kas nepavyko. Jokiu būdu negalima priekaištauti. Pralaimėjusysis ar nesugebėjusysis ir taip jaučia kartėlį, tad geriausia jam pasakyti: „Tu pasirodei labai gerai, stengeisi laimėti, bet nepavyko. Niekis, pavyks kitą kartą. Svarbu, kad ir toliau pasitikėtum savimi, taip trokštum laimėti kaip šįkart”.
Ne barti, o mokyti
Niekada nebandykite įteigti vaikui: „Koks tu kvailas!”, „Tau smegenys neveikia!”, „Viešpatie, koks tu atgrubnagis!” Visada leiskite jam suprasti, ko iš jo norite, o ne vien tai, ko nenorite. Sunkioje situacijoje lengviau atsimenama tai, kas girdima paskiausiai. Būtent paskutinis sakinys turi būti teigiamas.
Įvertinkite stipriąsias vaiko puses
Labai svarbu teisingai nustatyti, kuo mėgsta užsiimti vaikas, įsiklausyti į jo nuomonę ir savęs vertinimą.
Klausimai: „Kuo tau patinka užsiimti? Ką mėgsti veikti? Kas tau geriausiai sekasi?”
Atsakymai: „Mėgstu dainuoti, dešimtukais mokausi istoriją, stipriai spiriu kamuolį” sudaro puikiausias galimybes nustatyti pagrindinį vaiko talentą, nors ir ne visada būna lemiami. Tarkime, berniukas, kuris didžiuojasi, kad gerai išlaiko pusiausvyrą ant vienos kojos, galbūt niekada netaps žymiu futbolininku, bet puikiu slidininku tapti turi visas galimybes. Reikia tik jam padėti.
Ugdykite pasitikėjimą savimi
Įsivaizduokite, kad jūsų sūnus turi mokyklos vakare deklamuoti eilėraštį. Jis labai išgyvena, bijo, kad tikrai suklys ir juokais pavers visą pasirodymą. Tačiau jūs galite padėti jam išsiugdyti sėkmės jausmą.
Pasirodymą suskirstykite etapais.
Pirmasis – teisingai, pasitikinčiu žingsniu įeiti į sceną ir prieiti prie mikrofono. „Tu galėsi tai padaryti?” – „Taip”. – „Na ir puiku”. Antras etapas – pasistatyti mikrofoną arčiau ir įtvirtinti reikiamoje padėtyje. „Aš nežinau, ar mokėsiu”. – „Tada nuspręskim taip: jei nepasiseks iš karto, sutariam, kad nestovėsi ir nebandysi jo pataisyti jėga. Tokiu atveju deklamuotojas virsta klounu, ir niekas rimtai nebevertins to, ką darysi paskui.” – „Tai ką tada daryti?” – „Atsisukti į pranešėją ir paprašyti pagalbos. Gal jis pirmas pastebės, kad tau nesiseka. Vienaip ar kitaip, tu įgausi pasitikėjimo savimi, jis persiduos žiūrovams salėje, tad pasirodymas bus sėkmingas”.
Panašiais pamokymais galima pašalinti bręstančią įtampą prieš kontrolinį darbą („Jei nesiseka pirmas uždavinys, atidėk ir imkis antro. Tikrai žinau, kad tu moki. Ir tu žinai, jog atidžiai klauseisi mokytojos aiškinimo. Tik nepanikuok, nesidairyk į šalis, nežvilgčiok, kaip sekasi draugui. Susikaupk ir pamėgink ramiai prisiminti, ko mokeisi. Gal truputį padės ir mokytoja, kai pamatys, jog neprisimeni menko dalyko ir dėl to jaudiniesi”.)
Gerai atliktas darbas padeda padidinti vaiko savęs vertinimą, o tai savo ruožtu leidžia pasiekti dar daugiau. Jei vaikas sako, kad šiandien jis pasirodė kaip tikras aktorius (krepšininkas, dainininkas, istorikas, matematikas), gal jis tokiu ateityje ir taps.
Mokyti atsipalaiduoti
Kai atsipalaiduojate, mąstymas tampa aiškesnis, kūnas palengvėja. Paaiškinkite vaikui, kuo skiriasi kvėpavimas krūtine ir pilvu, kada jis būna gilus ir paviršutiniškas, kuo skiriasi ramaus ir susijaudinusio žmogaus kvėpavimas. Papasakokite, kodėl reikia giliai kvėpuoti per nosį: „Kvėpuoti per burną tas pats, kas valgyti per nosį”. Taiklios frazės tikrai įstrigs vaiko atmintyje.
Po to kartu pagalvokite, kaip būtų galima atsipalaiduoti – įsivaizduoti vasarą paplūdimyje, kaip čiulba paukščiai, atgaivinti mintyse mėgstamą melodiją. Nusiraminus geriau susikaupti ir neleisti mintims blaškytis.
Neslėgti autoritetu
Didžiausia vaikų auklėjimo klaida – frazė: „Aš tavo metų duona ir vandeniu mitau”, „Man tada niekas nepadėjo”, „Mes neturėjome to ir ano, o pažiūrėk, ko pasiekėme”. Tokios frazės vaiko sieloje nepažadina nieko, išskyrus pašaipą. Šiuolaikinis vaikas jau neįsivaizduoja, kas yra sunkus fizinis darbas, ir nevykusi frazė tik sumažins jūsų autoritetą. Niekada auklėjimo tikslais nepasakokite apie savo jaunystės klaidas.
Teisingai yra pasakęs Bismarkas: „Tegul kiti mokosi iš savo klaidų, aš verčiau mokysiuos iš kitų”. Tačiau iš jūsų klaidų vaikas niekada neišmoks jūsų patirties! Atminkite tai.
Niekada nejuokaukite su vaiku ta tema, kurios jis nesuvokia, nes neturi žinių ar patirties. Nekalbėkite juokaujamu tonu seksualinėmis temomis. Tuo tik pakirsite pasitikėjimą jumis. Vaikas negali būti cinikas!
Priminti ir padėti
Nuolat priminkite vaikui jo pasiekimus: ant sienos pakabinkite visus jo gautus diplomus, pagyrimo raštus. Išleisdami į mokyklą ar treniruotę nepatingėkite priminti, ko jis jau pasiekė ir ko turėtų pasiekti.
Padėkite formuluoti užduotis, būtinai aiškinkite, kam reikalinga mokytis istorijos, užsienio kalbos ar muzikos. Juk pasimokyti porą metų muzikos mokykloje ir po to ją mesti – tai jau ne vaiko troškimas ir klaida, o jūsų klaida.
Mąstyti asociatyviai
Aiškindami kokį nors veiksmą, frazę, priežastį ar gyvenimo momentą visada naudokite analogijas ar asociacijas. Tarkime, mokantis geografijos ir stengiantis įsiminti, į kur įteka didžiausios Lietuvos upės, pakanka prisiminti eilėraščio eilutes: „Vilnele, bėk į Viliją, o Vilija – į Nemuną”.
Tikslo siekite pamažu
Padėkite bet kurį vaikui iškeltą tikslą paversti mažų pergalių virtine. Tarkime, jūsų sūnus nori iš istorijos būtinai gauti ne mažiau kaip keturis dešimtukus. Tada be konkretaus pokalbio su juo neišsiversite.
Reikia susidaryti planą.
Kokias mokytojo užduotis privalu įvykdyti?
Būtina lankyti visas istorijos pamokas; atlikti visus namų darbus; skaityti ne tik vadovėlį, bet ir papildomą literatūrą; skaityti garsiai; naudotis žodynais, kad per pamoką būtų įmanoma suprasti visus sunkesnius žodžius ir mokėti taisyklingai juos tarti.
Galima apsiriboti vien vadovėlio medžiaga ir kad namų darbus patikrintų tėvai, bet tokiu atveju gautasis dešimtukas bus ne tikslas, kuris galop pasiektas. Toks pažymys nesuteikia žinių. Tikslo siekti turi norėti pats vaikas – ne skatinamas pinigais ar iš baimės negauti gero pažymio, nes tada jis pradės nekęsti savo darbo rezultatų.
Lengvų kelių auklėjant vaiką nėra. Tai ilgas darbas, kuriame dera ir palaikymas, ir paskatinimas. Užtat rezultatas būna šilti ir atviri tėvų be vaikų santykiai.