Gerokai senesnė
Iš tikrųjų šis automobilis, tiksliau – jo važiuoklė yra gerokai senesnė, nei pasakoja legenda. 1925 metais „Rolls Royce” gamykloje šiandien jau pamirštam užsakovui buvo pagaminta modelio „Phantom I” važiuoklė. Ji buvo gana archaiška, nes niekuo nesiskyrė nuo ankstesnio, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą sukurto „Rolls Royce Silver Ghost” modelio važiuoklės – aukšta, ilga 4830 mm baze, motociklo tipo ratais, „apautais” siauromis 7,5-18 colių padangomis, nedalomais tiltais ir išilginėmis lingėmis priekyje ir gale. Iš tikrųjų naujiena buvo tik 6 cilindrų 7,7 litro darbo tūrio variklis, turintis viršutinius vožtuvus. Jo galia visai neįspūdinga – 110 AG/2300 aps/min, užtat didžiulis didelio litražo motoro sūkio momentas leisdavo sunkiam automobiliui labai sklandžiai įsibėgėti, neperjungiant pavarų.
Imdavo girgždėti
Priminsiu įdomų faktą – firma „Rolls Royce” ir tada, ir dabar tradiciškai vengia nurodyti variklio galingumą, pasitenkindama teiginiu: „Galingumo pakanka visais atvejais”. Taigi minėtas galingumas nustatytas ne gamintojo. Automobilio greitis siekė maždaug 140 km/h. Kėbulus, kaip minėta, „rollsroisams” užsakydavo atskirai. Šiam automobiliui pirmą, dar atvirą kėbulą, pagamino firma „Hooper”. Jis turėjo medinį karkasą, apkaltą rankų darbo skardos (plieninės arba aliuminio) elementais. Kaip žinoma, intensyviai eksploatuojamas toks kėbulas gana greitai „atgydavo” – pradėdavo girgždėti važiuojant per nelygumus, persikreipdavo jo durelės, įtrūkdavo stiklai. Todėl brangiems automobiliams neretai po kelių metų užsakydavo pagaminti naują kėbulą, ypač jei pasikeisdavo ir savininkas.
Daugybė prizų
Taip atsitiko ir su automobiliu, apie kurį pasakojame – naujasis savininkas „nurengė” jį ir 1934 metais užsakė naują, šį kartą kupė tipo kėbulą. Gaila, bet „Jonckheere” firmos archyvai sudegė, tad kas buvo tas užsakovas, šiandien sunku pasakyti, bet tikriausiai ne karalius – jis tikrai nebūtų naudojęs senos važiuoklės. Parengtas kelionei auksaspalvis „rollsroisas” svėrė 3,245 tonos. Mat, kaip minėta, važiuoklė buvo gana aukšta, tad stabilumui kelyje užtikrinti gamintojas į rėmą įmontavo papildomą svorį, garantavusį žemą svorio centrą. Tais pačiais 1934 metais dar kvepianti dažais unikali kupė gavo pirmąjį iš daugybės prizų – Prancūzijoje, Kanuose, jis be konkurencijos laimėjo čia vykusį „Concours d�Elegance”. 1937 metais „Rolls Royce Phantom I Jonckheere Coupe” – toks ilgas ir sudėtingas visas automobilio pavadinimas – iš tikrųjų parduodamas į JAV.
Keitėsi savininkai
Amerikiečiai iš karto sumojo: puiki proga gauti pelno. Paskelbiama, kad į šalį atgabentas sosto atsisakiusiam karaliui priklausęs automobilis, kuriuo jis važinėjo su savo mylima. Prasideda ne vienus metus trukęs šou, aplankyta daugybė miestų ir miestelių. Visur pasižiūrėti specialiu vilkiku atgabento automobilio susirinkdavo minios smalsuolių, ir kiekvienas jų mokėjo pinigus už galimybę pamatyti „rollsroisą”. Už kur kas didesnę sumą buvo galima nusifotografuoti šalia automobilio, o sumokėjus dar daugiau – ir atsisėdus prie vairo. Verslininkas Maxas Obie su žmona Cecylia, apsirengusia kaip Simpson, mielai pozuodavo nuotraukoms šalia automobilio ir per kelis metus susižėrė keleriopai didesnę sumą, negu investavo į pirkinį. Vėliau „rollsroisas” kelis kartus keitė savininkus.
Nesukliudė laimėti
Beje, automobilis restauruotas amerikietišku stiliumi – ne visiškai atstatant automobilio originalumą, o pagal savininko Bobo Peterseno pageidavimą. Todėl šiandien kažkada buvusi aukso spalvos kupė – juodas kaip naktis. Dabartinis jo savininkas nusprendė, kad tokia spalva reprezentaciniam automobiliui labiau tinka. Laimei, salonas liko kaip buvęs – raudonas. Nepatiko įmantrios formos „dviaukščiai” buferiai – liepta juos nuimti! Tiesa, tai nesukliudė „Rolls Royce Phantom I Jonckheere Coupe” 2005 metais automobilių grožio konkurse Peeble Beach kurorte (Kalifornija) laimėti bene labiausiai prestižinį iš visų automobiliams veteranams teikiamų prizų.