Sulaukusios valstybės kompensacijų, privačios medicinos įstaigos nuo pavasario ketina atpiginti savo paslaugas
Nuo sausio pradžios ir valstybinės, ir privačios gydymo įstaigos su Valstybine ligonių kasa (VLK) pradėjo pasirašyti sutartis dėl teikiamų paslaugų finansavimo. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pernai rudenį paskelbus, kad pacientai pagaliau patys galės rinktis tarp valstybinės ir privačios gydymo įstaigos (bazinė paslaugų kaina bus kompensuota vienodai), ši alternatyva ėmė kelti itin didelį visuomenės susidomėjimą. Greičiausiai jau kovą į privačią gydyklą žmonės galės ateiti kur kas drąsiau – sutartys jau bus pasirašytos, o pinigai „lauks” ligonių.
Sutartys buvo ir anksčiau
Sutartys su privačiomis medicinos įstaigomis dėl kai kurių paslaugų apmokėjimo Lietuvoje nėra naujovė. „Ir anksčiau jos buvo pasirašomos, tik galbūt buvo mažiau tvarkos. Dabar sudarytas veiksmų planas, užtikrinsiantis, kad tos sutartys būtų sudarytos pagal objektyvius kriterijus. Toks ir yra pagrindinis pasikeitimas”, – LŽ sakė VLK Metodinio vadovavimo, paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjas Viačeslavas Zaksas.
Jo teigimu, sutartys dėl paslaugų kompensavimo bus sudaromos su visomis privačiomis gydymo įstaigomis, kurios tik pareikš norą. Šiomis dienomis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas turėtų patvirtinti dokumentą, numatantį reikalavimus įstaigai, ketinančiai sudaryti sutartį. Zaksas mano, kad didžioji dauguma įstaigų tuos reikalavimus atitiks.
VLK pasirašiusioms sutartis privačioms medicinos įstaigoms numato kompensuoti antrinio lygio konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugas.
Nemažai privačių (ir ne tik medicinos) įstaigų specialistų mano, kad baziniai paslaugų įkainiai yra per maži. Pasak Zakso, įkainiai yra realūs, tikslinami ir indeksuojami nuolat.
Nebereikės laukti
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius vakar LŽ prisipažino dar nematęs naujos sutarties su VLK teksto. Tačiau, pasak jo, svarbiausias šiuo atveju yra vienas klausimas – kokiais kriterijais remiantis bus paskirstomos lėšos tarp gydymo įstaigų. „Iš esmės tai blogas principas, bet bus nors skaidrus. Geras principas būtų – neskirstyti lėšų gydymo įstaigoms, o jas nukreipti taip, kad šios „sektų” paskui pacientą”, – įsitikinęs Paškevičius.
Pasak jo, labiausiai sveikintina, kad pagaliau ryžtasi kompensuoti specialistų konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugas.
„Nebereikės ligoniams konsultacijų laukti 2-3 mėnesius kaip dabar.
Juk per tokį laiką gali ir pagalbos nebereikėti”, – sakė asociacijos prezidentas.
Užplūs skundai?
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sutinka, kad pasirašius sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis pacientai turės didesnę galimybę rinktis. Tačiau jis griežtai kritikuoja, kad pacientai privatininkams dar privalės sumokėti skirtumą, susidariusį tarp bazinės kainos ir įstaigos įkainių. Labanauskas čia įžvelgia konkurencijos principų nepaisymą.
„Jei privačios įstaigos atitinka vienai ar kitai paslaugai atlikti keliamus reikalavimus, tegul pasirašo sutartis. Tačiau reikalauti iš pacientų primokėti neturėtų būti leidžiama. Jei už paslaugą moka ligonių kasa, privati įstaiga neturi juridinės teisės imti papildomai pinigų už tą paslaugą”, – įsitikinęs Labanauskas.
Jei vis dėlto ims, tada, pasak sąjungos prezidento, jau kitą dieną viešosios (valstybinės) medicinos įstaigos SAM bei VLK apskųs Konkurencijos tarybai dėl nevienodų konkurencijos sąlygų.
Anot Labanausko, jei privačioms įstaigoms bus leidžiama prašyti priemokų, tuomet tai turi būti įteisinta ir valstybinėse gydymo įstaigose.
Priemokos teisėtos
Zaksas priminė, kad teisės aktai vienodi visiems – ir privačioms, ir valstybinėms įstaigoms. Įstatymuose nustatyta, už ką galima imti priemoką. Jei privačios įstaigos pasirašo sutartį su teritorine ligonių kasa, jos tampa Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos narėmis.
Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą paslaugas jos privalo teikti pagal SAM nustatytas kainas. Jei pacientas pasirenka geresnės kokybės arba papildomas paslaugas, medžiagas arba procedūras, Sveikatos sistemos įstatymas medicinos įstaigoms suteikia galimybę už tai imti papildomą mokestį ar priemoką.
„Viešosios įstaigos iš dalies yra teisios, tačiau jos dažniausiai užtikrina tik bazinį standartą, kuris yra nemokamas. Privačiose įstaigose paslaugos standartas dažniausiai aukštesnis”, – sakė Zaksas. Pasak jo, specialisto konsultacijos sąvoka yra kur kas platesnė, nei paprastas pasikalbėjimas su daktaru. „Tai yra visų veiksmų, kurie reikalingi diagnozei nustatyti ir suteikti pagalbą, visuma. Tad visi laboratoriniai ar papildomi tyrimai įskaičiuojami į konsultacijos kainą”, – teigė VLK specialistas.
„Dabar nėra jokios konkurencijos, valstybinis sektorius turi monopolį”, – įsitikinęs Paškevičius. Jo nuomone, kaip tik dabar sveikatos apsaugoje atsiras daugiau rinkos elementų.