Naktį iš pirmadienio į antradienį siautęs vėjas niekais pavertė krantotvarkininkų triūsą ir į jūrą kartu su žabtvorėmis bei smėliu nuplovė milijonus litų. Tačiau nesiliaujančios investicijos į paplūdimius valdininkams neatrodo beprasmės – jau planuojamos naujos milijoninės „injekcijos”.
Audra laužė šakas, vertė medžius, plėšė reklamines iškabas bei gyventojų namų stogus, o kai kuriuos ir paliko be elektros.
Paskutinę metų dieną Nidos šiauriniame paplūdimyje gelbėjimo postas virsdamas sulaužė šalia stovėjusiam vyriškiui koją. Tiesa, komunalininkai įtaria, jog postą nuversti galėjo ir ne vėjas.
Blogiausia – Palangoje
Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriaus Vaidoto Linkaus, stiprus, net iki 32 m/s vėjas pažeidė kopagūbrius, plovė smėlį. Iš pirmo žvilgsnio spėjama, kad labiausiai nukentėjo Palangos paplūdimys.
„Padaryta didelių nuostolių – bangos nunešė smėlį, aplaužė tvoreles. Nieko doro nebeliko. Lauksime, kol nurims audra, ir bandysime apsitvarkyti, nusirinkti. Nežinia, kas dar bus, ir sumas įvardyti dar anksti”, – sakė Palangos savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ignas Romualdas Večerskis.
Jis džiaugėsi bent tuo, kad atvežtas paplūdimiams maitinti skirtas smėlis, nors ir buvo nuplautas, apsaugojo kopas – priešingu atveju galėję nelikti ir jų.
Anot V. Linkaus, pajūrio savivaldybių prašoma užfiksuoti esamą padėtį. Gavus informaciją bus skiriama lėšų atkurti labiausiai pažeistiems krantams.
Vis dėlto kalbėdamas apie Palangą sekretorius nebuvo nusiteikęs labai pesimistiškai. „Nuplautas smėlis liko priekrantėje ir kito uragano metu turėtų vėl grįžti į krantą. Smėlio plovimas yra natūralus procesas. Gerai, kad kopas apsaugojo žabtvorės, nes būtų dar didesnių nuostolių”, – sakė jis.
Sutvarkyti labiausiai pažeistus paplūdimius planuojama iš pusės milijono litų, kasmet valstybės skiriamų kopagūbriams. Pradedamas įgyvendinti ir naujas krantotvarkos projektas, pagal kurį iki 2008-ųjų rugpjūčio į paplūdimių išsaugojimą bus investuota 4,5 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Praėjusiais metais baigėsi nuo 2005-ųjų įgyvendintas projektas, pagal kurį panaudota 5,6 mln. litų, taip pat skirtų ES.
„Nesijaučiame taip, kad visos pastangos veltui. Jei nevykdysime krantotvarkos projektų, nemaitinsime paplūdimių smėliu, jie dar labiau suirs, ir kopų bei paplūdimių visai nebeturėsime. Visame pasaulyje taikoma tokia praktika, tai – veiksminga”, – neabejojo V. Linkus.
Privertė nupuošti
Nepatogumų pajuto ir kai kurie kurortinių miestų – Palangos bei Šventosios – gyventojai, audringą naktį likę be elektros energijos. Pasak bendrovės „Lietuvos energija” atstovės ryšiams su visuomene Aurelijos Trakšelienės, Šventojoje atsijunginėjo linijos, sugedo transformatorių pastotė. Vakar bendrovės specialistai aiškinosi gedimo priežastis ir bandė jį pašalinti, tačiau gyventojams energijos tiekimas buvo atnaujintas anksčiau – iš bendrovės VST žemos įtampos tinklo.
Dėl sutrikimų Šventojoje elektra buvo dingusi ir kai kuriems palangiškiams, jos tiekimas galėjo trumpam nutrūkti ir aplinkinėse vietovėse. Pasak VST atstovų, elektros energijos neturėjo apie 1400 gyventojų, tiekimas paskutiniesiems buvo atnaujintas vakar 8.40 val. Tiesa, uostamiesčio Jūros gatvės gyventojai, vakar apie pietus skambinę į „Vakarų ekspreso” redakciją, skundėsi dingstančia elektra, tačiau energetikai patikino apie jokius sutrikimus jiems nebuvę pranešta.
Audra sutrumpino ir pagrindinės uostamiesčio Kalėdų eglės „gyvenimą” – nulūžo jos viršūnė. Pasak VšĮ „Jūros šventė” direktoriaus Remigijaus Mockaus, nuspręsta iki sekmadienio turėjusią stovėti eglutę nupuošti iškart, kai tik aprims audra. Atstatyti nebeverta, nes esą per ilgai užtruktų.
Anot jo, eglutę statanti bendrovė informuojama, kad įranga turi atlaikyti stiprų vėją, tačiau tokio stiprumo audros nesitikėta.
R. Mockus spėjo, kad galėjo būti apgadintos ir girliandos, tad kitąmet šiuos eglutės papuošalus gali tekti atnaujinti.
Nugriuvusių medžių uostamiestyje buvo, tačiau Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kviesti tik kartą – vakar apie šeštą ryto pašalinti šakų nuo Agluonos gatvės. Didelių nuostolių neįvardijo ir gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės – vienur kitur nuo namų stogų buvo atplėšta skarda, išvartyti šiukšlių konteineriai, prilaužyta šakų.
Uosto darbas sutriko nedaug – „Smiltynės perkėlos” keltai kursavo įprastai, o įplaukti į uostą dėl audros negalėjo tik vienas tanklaivis. Pasak uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, dar du laivai išorės reide laukė ne dėl vėjo, o dėl užimtų krantinių. Laivyba esą vyko normaliai, problemų nebuvo.
Prieš porą metų sausio pradžioje praūžusio uragano Ervinas padariniai buvo liūdnesni – užlietas Klaipėdos senamiestis, daugybė išverstų medžių, nuskridusių stogų, sutrikęs keltų eismas ir pan.
Ypač didelių nuostolių praėjusį savaitgalį audra padarė kaimyninio Kaliningrado energetikams ir gyventojams – čia nustojo veikti keletas elektros perdavimo linijų ir net apie pusantro šimto pastočių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys prognozavo, kad bent jau artimiausiomis dienomis tokio smarkaus vėjo nebebus, tačiau visiškai jis nenurims – ketvirtadienį penktadienį gali vėl sustiprėti gūsiais iki 18 m/s.