Replika, pakeitusi moters gyvenimą

Kovą iš Krekenavos agrofirmos atleista Dalia Budrevičienė iki šiol neranda darbo. Potencialius darbdavius gąsdina jos pavardė.

Trumputė replika „Ką tu dabar nusišneki, Viktorai?”, krekenavietės Dalios Budrevičienės šių metų vasario 11-ąją mesta tuometiniam Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, iš esmės pakeitė šios mažame Panevėžio rajono miestelyje gyvenančios moters gyvenimą.

„Buvau niekam nežinoma kaimo moterėlė, Krekenavos agrofirmoje ramiai sau dirbau mėsos sūdytoja ir tikėjausi dar ilgai ja dirbti. Tačiau paties Uspaskicho, kurį pažinojome kaip šios agrofirmos savininką, akivaizdoje prakalbusi apie vokeliuose mokamus atlyginimus netrukus netekau darbo. Nuo to laiko ramus mano gyvenimas baigėsi, – prisiminė moteris. – Mat agrofirmai nustojus žmonėms mokėti pinigus vokeliuose sumažėjo jų algos, žmonės pabūgo, kad apskritai gali būti atleisti iš darbo. Po to prasidėjo teismų maratonas, turėjau įrodinėti savąją tiesą. Laimė, visus teismus pavyko laimėti.”

Visa tai įveikusi krekenavietė prisipažino dabar besijaučianti žinomas žmogus Lietuvoje. Nepaisant to, darbo moteris neturi iki šiol. „Neretai tenka skambinti ir ieškoti darbo. Kai iš pokalbio ima atrodyti, kad gausiu darbą, lyg ir viskas sutarta, tenka prisistatyti. Vos išgirdę mano pavardę visi kaip vienas pareiškia, esą įvyko nesusipratimas, reikalingas darbininkas jau rastas”, – sakė Budrevičienė.

Teismuose pasiekta pergalė atgaivino moters tikėjimą, kad Lietuvoje galima rasti teisybę. Iki tol Budrevičienė prisipažino tuo abejojusi. Dabar ji nebeabejoja, kad mūsų šalyje galima ir demokratija. „Dar nuo sovietinių laikų buvau išmokyta būti klusni vykdytoja. Tokia ir buvau ilgą laiką. Tačiau vasario mėnesį išgirdusi Uspaskicho skleidžiamą melą nebeištvėriau. Tada nieko daugiau negalvojau, tik apie tai, kaip gauti sąžiningai uždirbtus pinigus. Jau vėliau išgirdau, neva Uspaskichą prirėmiau papirkta bei nugirdyta kažkokios jam priešiškos partijos, kuri įdavusi man visą milijoną litų”, – juokėsi krekenavietė.

Buvusi mėsos sūdytoja džiaugėsi, kad likusi be darbo neliko be pragyvenimo šaltinio. Pirmasis jai pagalbos ranką ištiesė ir piniginę paramą suteikė Pilietinės visuomenės institutas, vėliau pinigų pavyko prisiteisti iš Krekenavos agrofirmos už neteisėtą atleidimą iš darbo. Galiausiai Budrevičienei buvo įteikta piniginė „Metų šauklės” premija. Be to, moteris lanko darbo biržos kursus ir gauna šiokią tokią stipendiją. „Šiaip taip verčiamės”, – atsiduso ji.

Išgyvenusi daug apkalbų, pažeminimų, užgauliojimų pastaruoju metu Budrevičienė ėmė jausti Krekenavos gyventojų palaikymą. „Prieina Krekenavos agrofirmos darbuotojai, pasakoja, kad nebebijo susirgti, susižaloti, nes jiems mokami normalūs atlyginimai, nebėra vokelių, dėkoja man už tai, – pasakojo moteris. – Dar kiti ploja per petį ir sako: „Tai ką, išgrūdai Viktorą?” Tačiau aš išmokau mažiau klausytis, kas ir ką šneka.”