Premjerą džiugino amžiaus sandoris ir lydekos

Šių metų viduryje ilgametį premjerą Algirdą Brazauską premjero poste pakeitęs niekada dideliu politiniu lyderiu nelaikytas Gediminas Kirkilas ties Naujųjų metų slenksčiu visiems linki daugiau tolerancijos ir atjautos

2006-ieji neabejotinai buvo ypatingi Socialdemokratų partijos ideologu vadintam Gediminui Kirkilui. Liepos pradžioje šis politikas tapo keturioliktosios Vyriausybės vadovu. Negana to, jis tapo iki tol neregėtos mažumos Vyriausybės vadovu.

„Iš tiesų buvo daug iš iššūkių. Darbas tapo kur kas intensyvesnis ir didesnio spektro. Šiuo atžvilgiu metai tikrai išskirtiniai”, – pabrėžė LŽ vakar kalbintas premjeras.

Politikoje džiaugsmo mažai

Pasiteiravus, kokį šių metų įvykį jis vadintų džiaugsmingiausiu, Kirkilas be jokios autoironijos prisiminė praėjusį šeštadienį pagavęs net 7 lydekas. „O politikoje džiaugsmo apskritai nėra itin daug. Paprastai jis aplanko tik rinkimų naktį, vėliau prasideda darbas”, – atviravo ministras pirmininkas.

Vis dėlto vertindamas šių metų politinius įvykius jis labiausiai išskyrė socialdemokratų susitarimą su konservatoriais dėl paramos mažumos Vyriausybei. Svarbiausias įvykis visos valstybės gyvenime premjerui yra „Mažeikių naftos” ir Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen” sandorio užbaigimas. Tiesa, Kirkilas prisipažino, kad šis itin svarbus ir sudėtingas sandoris jam suteikęs ir nemažai nerimo.

Pažymio sau nerašo

Ar kiek daugiau nei pusmetį Vyriausybei vadovaujantis Kirkilas nesigaili dėl galbūt neįgyvendintų planų ar klaidų? Į šį klausimą premjeras atsakė veikiau neigiamai, tačiau prisipažino, kad kai kuriuos sumanymus norėtų paspartinti. „Galbūt daugiau buvo galima padaryti Saulėlydžio komisijos veikloje. Žinoma, reikia baigti Vyriausybės kanceliarijos reformą. Norisi kuo greičiau įkurti tarpžinybinį duomenų centrą, tai būtų pirmas rimtas žingsnis įgyvendinant vieno langelio principą”, – vardijo Kirkilas.

Kad ir kaip būtų, premjeras pabrėžė nenorintis savo veiklos vertinti pažymiais, esą tai yra žiniasklaidos ir visos visuomenės kompetencija.

Našta sunkesnė

Kirkilas tikino, kad jo asmeninis ir šeimos gyvenimas iš esmės nepasikeitė. „Tiesiog persikėliau iš Šeimyniškių gatvės į Turniškes. Gyvenu čia kaip viešbutyje, ir tiek. Visa kita liko taip, kaip buvo anksčiau. Žinoma, radosi apsauga, kuri visada šalia. Nors mano statusas pasikeitė, pomėgiai liko tie patys – teatras, koncertai”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Jis teigė dėl naujos veiklos taip pat nepatyręs didesnių išgyvenimų, nors atsakomybės našta neabejotinai padidėjo, juoba kad dėl premjero pareigų turėjo gilintis į tokias sritis, kurios jam buvo mažai žinomos. „Žinoma, šie metai man buvo sunkesni. Intensyvesnė darbotvarkė, daugiau susitikimų su įvairiais žmonėmis. Tačiau esminių skirtumų, kad ir kas būtum – parlamentaras, ministras ar ambasadorius derybose – nėra, tik atsakomybė skiriasi. Atsakomybė visada žmogų slegia, nors ir pripranti prie jos”, – potyriais dalijosi Kirkilas.

Pasigenda laisvalaikio

Paklaustas, ko palinkėtų 2007-aisiais sau, premjeras vylėsi, kad galės daugiau laiko skirti žvejybai, tenisui ir knygoms. „Stengsiuosi tai daryti. Galbūt pavyks geriau organizuoti darbą, nes ir patirties daugėja”, – svarstė Vyriausybės vadovas.

Valstybei ir jos gyventojams Kirkilas linkėjo daugiau tolerancijos vienas kitam. „Net ir ginčydamiesi, diskutuodami turime suvokti, kad esame viena tauta. Manau, jog ateina laikas tolerancijai, didesniam dvasingumui ir atjautai”, – pabrėžė premjeras.

Jo nuomone, ateinantys metai Lietuvai bus gana sėkmingi, esą galima tikėtis teigiamų ekonominių, socialinių poslinkių. Tačiau Kirkilas ragino ruoštis ir iššūkiams, ypač energetikos srityje, nebus lengva vykdyti aukštojo mokslo reformą, didžiąją dalį Vyriausybės darbotvarkės užims infrastruktūriniai projektai.