Mada tapusios žalingų įpročių ir ligų prevencijos programos – akių dūmimas ir baisus pinigų švaistymas.
Daugelis žmonių nežino, kokių ligų profilaktikai skirti pinigai, kada ir kur galėtų pasitikrinti savo sveikatą nemokamai. O tam kasmet skiriami milijonai. Apie tokią galimybę pacientų neinformuoja ne tik programų koordinatoriai, bet ir medikai. Taip jie vengia papildomo darbo ir išlaidų. Žmonės, kurių sveikata jau keletą metų nė kiek negerėja, sveikatos priežiūros įstaigose beveik už viską verčiami mokėti.
Programa stringa
Beveik metus šalyje įgyvendinama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji pasirinkta kaip viena iš prioritetinių, nes nustatyta, jog nuo kraujotakos sistemos ligų kasmet miršta daugiausiai žmonių.
Moterys nuo 50 iki 65 metų ir vyrai nuo 40 iki 55 metų gali nemokamai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenimis, šia galimybe šiemet pasinaudojo vos 1 proc. minėtoms amžiaus grupėms priklausančių klaipėdiečių. Iš programai skirtų 369 tūkst. litų per 10 šių metų mėnesių panaudota tik 30 tūkst. litų.
Sutaupo pinigų
Pagrindinė programos vykdymo našta tenka šeimos gydytojams, kurie privalo informuoti gyventojus apie galimybę nemokamai išsitirti. Tačiau medikai kratosi jiems visai nenaudingo papildomo darbo.
Šeimos gydytoja Birutė Jonkuvienė teigė, kad Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – tik gražūs žodžiai.
„Jeigu vykdytume šią programą, greitai bankrutuotume. Ji mums nuostolinga. Pacientui reikia skirti daug tyrimų, už kuriuos mokėti tenka iš klinikos kišenės. Iš mūsų tiesiog juokiamasi”, – piktinosi specialistė.
Ji sakė, kad pacientai apie galimybę pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų nėra informuojami. Klaipėdiečiai irgi retai pageidauja nemokamai išsitirti.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos centro vadovas Donatas Sireikis teigė suprantąs medikų požiūrį.
„Lietuvos sveikatos priežiūros reforma veikia taip, kad teikti daugiau paslaugų įstaigoms neapsimoka. Gydytojas galbūt mąsto taip: jei nepasakysiu, sutaupysiu pinigų. O nepanaudotas lėšas visada ras kur padėti. Kur link tada mes einame?” – klausė pašnekovas.
Įvertins vėliau
Nuo 2004 m. vasaros vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. 30 – 60 metų moterys turi galimybę profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos. Per beveik trejus metus uostamiestyje patikrinta 34 proc. šio amžiaus grupės moterų.
Panaši situacija ir Gargžduose. Čia onkocitologinis tyrimas atliktas vos 28 proc. moterų.
Prevencijos programų vykdymą organizuojantys pareigūnai nelinkę sutikti, jog galbūt šimtai tūkstančių litų per metus nukeliauja ne ten, kur reikia.
„Įvertinti realią naudą per metus neįmanoma. Visuomenės sveikatinimas – ilgas procesas, kurio rezultatai bus matomi po dešimtmečio ir vėliau”, – sakė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Grubliauskienė.
Nepasiekia silpniausių
ŽIV/AIDS, narkotikų prevencijos programos orientuojamos į jauniausius visuomenės narius.
Vien jaunimui skirtiems projektams šiemet iš miesto biudžeto skirta ketvirtis milijono litų. Paramą dar tikimasi didinti.
Narkotikų kontrolės departamentas subūrė ekspertų komisiją, kuri įvertino praėjusiais metais įgyvendintų narkomanijos prevencijos projektų efektyvumą. Jos išvadose teigiama, kad prevencinė veikla dažnai yra trumpalaikė. Apsiribojama vienadieniais renginiais, stovyklomis, minėjimais. Daugiausiai dėmesio skiriama informacijos pateikimui (paskaitoms, mokymams, lankstinukams), o vėliau nesirūpinama įvertinti realią projekto naudą konkrečiai visuomenės grupei.