Baigiantis 2006-iesiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius pasakoja apie šiemet nuveiktus darbus, tai, ko galėtume tikėtis kitais metais, ir apie rožines svajones.
Kokie buvo šie metai vertinant nuo jūsų kapitono tiltelio?
Turiningi. Esu patenkintas šiemet jau galėdamas pamatyti ankstesnio įdirbio vaisius. Įsimintini tuo, kad pagaliau mūsų tarnybos išsikraustė iš intensyvios krovos zonos, priimtas sprendimas ir dėl Laivų eismo tarnybos (LET) iškėlimo. Kitais metais jos operatoriai įsikurs bokšte antrojoje perkėloje vietoj uosto dispečerinės, kurią perkelsime į pirmą aukštą. Abi tarnybos – ir LET, ir dispečerinė – bus viename pastate, tai padės jų specialistams geriau bendradarbiauti. Šiame bokšte įrengsime didžiulį 10-12 kvadratinių metrų ekraną, į kurį žiūrėdami operatoriai dar geriau matys situaciją uosto vartuose ir už jų, nei dabar būdami bokšte prie pat jūros vartų. Taigi nereikės statyti naujo bokšto ir investuoti daug lėšų.
Kopgalyje žadamame statyti ažūriniame LET bokšte žmonių nebus, tik įrenginiai, kurie jau užsakyti. Be to, dar bus pastatyti du dideli jūriniai konteineriai, kuriuose bus viskas, ko reikės bokštui aptarnauti.
Informacija iš ažūrinio bokšto į LET antrojoje perkėloje bus perduodama iš pradžių radijo reliniu būdu. Vėliau šiaurinėje uosto dalyje laivybos kanalo dugnu bus nutiesta alternatyvi aukštosios įtampos linija, kuria yra labai suinteresuotas miestas, o kartu ir optinis kabelis. Tada informacijos priėmimas iš ažūrinio bokšto radijo lokacinės stoties bus labai patikimas.
Ar Klaipėda, atsisakydama normalaus kapitalinio LET bokšto, kuriame būtų ir įrenginiai, ir operatoriai, kurį iš tolo matytų atplaukiančių laivų jūrininkai, ir apsiribodama tik ažūriniu bokšteliu Kopgalyje, nieko neprarado kaip uostas?
Saugios laivybos atžvilgiu – ne, jūrinio įvaizdžio – taip, prarado. Daugelyje uostų yra tokie bokštai, kuriuos turite omenyje. Nei lenkams, nei mūsų šiauriniams kaimynams jie nepasirodė nei per brangūs, nei darką kraštovaizdį. Pas mus bus kitaip. Beje, laivai, plaukiantys į pietinę uosto dalį, matys bokštą antrojoje perkėloje. Manau, jūrinės valstybės uostui nepakanka turėti kad ir vieną geriausių Europoje jūrų muziejų ar delfinariumą.
Su kokiais rūpesčiais pradėsite kitus metus?
Išleidau atostogauti abu pavaduotojus, tad 2007-ųjų pradžia bus sunki – juokauju. Didžiausias rūpestis – valymo darbai uoste neatliekami operatyviai. Sąnašos uosto akvatorijoje kaupiasi nuolatos. Valymo darbų konkursai neretai užsitęsia – tai dalyviai pasiūlo per didelę kainą, tai konkurso rezultatus apskundžia pralaimėjusieji. Nežinia vargina, nepaskiriamos konkrečios darbų atlikimo datos. Jeigu jie nepadaromi, man tenka imtis drastiškų priemonių – mažinti leistiną laivų grimzlę. Situacija pagerės, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsigis žemsiurbę.
Kitas rūpestis – per dieną mes gauname po tris prašymus skubos tvarka atlikti matavimus uoste. Mūsų laivas „Rusnė” jau senas. Pagal susisiekimo ministro patvirtintas taisykles, atliktų matavimų duomenys galioja tik 10 dienų. Jeigu per 10 dienų nėra parengiama techninė užduotis, norime mes ar ne, privalome tą pačią vietą matuoti iš naujo. Hidrografinį laivą su daugiaspinduline matavimo įranga, galintį kainuoti iki 5 milijonų litų, planuojame įsigyti tik 2008 metais.
Dar viena problema – galingų vilkikų stygius Klaipėdos uoste. Šiuo metu vilkikus turinčių kompanijų vadovybė yra supažindinama su profesoriaus Vytauto Paulausko atlikta studija. Joje parodyti skaičiai, kokios vilkimo jėgos, t. y. kiek vilkikų reikia prie konkrečios krantinės esant atitinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms. Manau, jog ši studija išsklaidys abejones, jog locmanai ar uosto kapitonas kelia nepagrįstus reikalavimus.
Tiesa, jau atsirado ir pirmoji kompanija, atsiliepusi į mano raginimus įsigyti galingesnius vilkikus. Manau, artimiausiu metu mūsų uoste pasirodys naujas vilkikas, neblogesnis kaip „Stumbras”. Tada turėsime jau tris galingus vilkikus, skaičiuojant ir „Tak-9”.
Stengsimės atsižvelgti į numatomus pasikeitimus Malkų įlankoje – bus pastatytos 144-145 krantinės. Ten labai siaura vieta, todėl nebepakaks turimų navigacinių ženklų. Bandysime spręsti klausimą dėl papildomų vedlinių įrengimo įplaukiant į Malkų įlanką.
Teko girdėti Jus piktinantis, kad Lietuvoje daug įvairių institucijų, už daug ką atsakingų, o tvarkos kaip nėra, taip nėra. Ar šioje srityje kas nors pasikeitė?
Kompleksiniame uosto saugos plane yra išvardinta 17 institucijų, turinčių užtikrinti uosto apsaugą, pradedant Vidaus reikalų ministerija ir baigiant Uosto direkcija. Po truputį viskas stojasi į savo vietas. Manau, kad dabar, kai kiekviena institucija darys tai, kas jai privalu, rezultatai bus geresni.
Pavyzdžiui, šiemet Uosto direkcija jau perdavė katerį „Audra” uosto policijai. Vyriausybės nutarimu dalis būtinos naftos surinkimo įrangos jau perduota Neringos savivaldybei. Anksčiau, jei taršalai pakliūdavo į krantą, juos likviduoti privalėdavome ir mes, nes vieninteliai turėjome tokią įrangą, nors pagal įstatymą už tai yra atsakingos savivaldybės.
Ar šiemet priimant laivus uoste jūsų tarnybų žmonėms buvo sunkiau ar lengviau dirbti, palyginti su ankstesniais metais?
Pernai džiaugėmės atplaukusiu vienu dideliu JAV kruiziniu laineriu „Constellation”, šiemet jo, kaip ir didelių tanklaivių, priėmimas jau buvo įprastas dalykas. Vadinamųjų mažiukų laivų pakako ir šiemet, bendras laivų skaičius ženkliai nesumažėjo. Kalbant apie pastaruosius trejetą metų, Klaipėdos uoste per metus priskaičiuojama apie 7 tūkstančius laivų atplaukimų ir išplaukimų (jų skaičius gali svyruoti nuo 7,5 iki 8 tūkst.), laivų peršvartavimų uosto viduje būna apie 500. Locmanams pastaruoju metu jau kur kas sunkiau dirbti, nes atplaukia daugiau didesnių laivų, o jų švartavimo operacijos yra kur kas sudėtingesnės.
Galvojame ir apie ateitį. Prieš porą mėnesių mūsų locmanai Danijos jūrų institute vėl kėlė kvalifikaciją, mokėsi įvesti į uostą didesnius kaip 200 m ilgio konteinervežius ir švartuoti Klaipėdos konteinerių terminale, aptarnauti „Panamax” tipo laivus AB Vakarų laivų gamykloje.
Kokia jūsų, kaip uosto kapitono, rožinė svajonė?
Norėtųsi, kad bent ateityje klaipėdiečiai suprastų, kad Laivų eismo tarnybos bokštas nėra tik statinys, darkantis kraštovaizdį, kad jis puošia jūrinės valstybės uostą, kad keistųsi Lietuvos žmonių jūrinis mentalitetas.
Būtų smagu, jeigu atplauktų 315 metrų ilgio kruizinis laivas. Tada būtume išsėmę visas galimybes šioje srityje. Tanklaivių dydžio ribą mes jau pasiekėme – didžiausias jų buvo 274 metrų ilgio. Tokie laivai priimami Ventspilio uoste, kurio kanalas yra platesnis – 165 m.
Kokiu projektu, ketinamu įgyvendinti Klaipėdos uoste, džiaugiatės labiausiai?
Prie pietinio molo, toje vietoje, kur „sėdo” tanklaivis „Princes Pia”, yra sekluma, labai siaurinanti laivybos kanalą būtent posūkio vietoje. Likvidavus ją mes priartėtume prie pietinio molo ir paplatintume kanalą dar 30 metrų. Reikėtų sutvarkyti visą ruožą nuo tos vietos iki pat pasieniečių krantinių Kopgalyje pasiekiant 14 m gylį. Tada į Klaipėdos uostą būtų galima įplukdyti dar didesnius tanklaivius, t. y. kurių ilgis siektų 290 m. Aš jau nekalbu apie laivų plotį. Iki šiol plačiausias laivas, kurį esame įvedę, buvo 45 m pločio. Įgyvendinus šį projektą, galėtų atplaukti 50 m pločio laivai. O kuo laivas platesnis, tuo daugiau krovinio jis gali paimti esant ir tai pačiai leistinai 12,5 m laivo grimzlei.
Visa tai mes jau ketiname padaryti per 2007-uosius. Laukiame tik galutinio Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vedėjo Brunono Gailiušio verdikto. Šie darbai būtų susiję ir su pasieniečių naujų krantinių statyba. Kai mes tai padarysime, padidės realiai į laivus kraunamų krovinių kiekis (1500-3000 tonų daugiau) pirmiausia turint omenyje trąšas, jau nekalbant apie tanklaivius, gabenančius naftą. Taigi mes, net nekasdami paties laivybos kanalo, pasieksime gerų rezultatų: galės atplaukti didesni laivai, gabenantys daugiau krovinių.