Viliodamas iš patiklių žmonių pinigus sukčius dėjosi turtingu verslininku, namo pardavėju ir netgi įsimylėjėliu
Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje sukčiavimu, aplaidžiu apskaitos tvarkymu bei nelegalios kompiuterių programinės įrangos naudojimu kaltinama viešoji įstaiga „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras”. Tuo tarpu po šiuo skambiu pavadinimu slepiasi anksčiau už sukčiavimą teisiamųjų suole jau sėdėjęs ir savo aferistiškais darbeliais pagarsėjęs šios įstaigos steigėjas 33-ejų metų Kęstutis Vilkauskas.
Skriaudų sąrašas ilgas
Praėjusią savaitę Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Naujokienė turėjo toliau tęsti prieš tris savaites pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą, tačiau dėl pagrindinio jos „herojaus” K.Vilkausko ligos to padaryti nepavyko. Laisvėje nuosprendžio laukiantis teisiamasis įteikė teismui prašymą atidėti jo bylos nagrinėjimą, mat jis esą susirgo. Į tokią žinią prie teismo salės durų susirinkę nukentėjusieji ir kiti proceso dalyviai reagavo kone vienodai replikuodami: „Tikriausiai jis dar nori Naujuosius sutikti laisvėje”.
Atrodo, kad nukentėjusiųjų nuoskaudos dėl K.Vilkausko padarytų skriaudų išties yra pagrįstos. Pats kaltinamasis pirmąkart įvykusiame teismo posėdyje išrėžė visiškai nepripažįstąs savo kaltės ir dėjosi nieko blogo nepadaręs, dėl ko turėtų būti teisiamas.
Tuo tarpu kaltinimus palaikantis prokuroras išvardijo, kad K.Vilkauskas įtariamas iš garbaus amžiaus kauniečių sutuoktinių sukčiaudamas pasisavinęs 140 tūkst. litų, iš vilnietės verslininkės apgaule išviliojęs 430 tūkst. litų, iš kitos sostinės gyventojos – 75 tūkst. litų, o dar vienam kauniečiui negrąžinęs 10 tūkst. JAV dolerių skolos. Be viso to, K.Vilkauskas ir kartu su juo teisiami VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras” buvusi buhalterė ir kompiuterių specialistas kaltinami ir aplaidžiu įmonės apskaitos tvarkymu bei piratinės kompiuterių programinės įrangos naudojimu.
K.Vilkauskui inkriminuojami nusikaltimai, kuriuose išvien minima apgaulė, sukčiavimas ir sunkiai įtikėtini „pasiekimai” išviliojant milžiniškas pinigų sumas per rekordiškai trumpą laiką.
Šioje baudžiamojoje byloje veiksmas prasideda 2004-ųjų birželį, kai K.Vilkauskas įsteigė skambaus pavadinimo pasižyminčią VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras”. Tų pačių metų pavasarį vyriškis internete susipažino su verslininke moterimi, kuri jam tikrąja to žodžio prasme tapo didžiuliu pinigų maišu. Vėliau K.Vilkauskas savo kelyje panašių aukų sutiko ir daugiau.
Prisiekė meilę dirbtiniais briliantais
Teisme savąją versiją išdėsčiusi vilnietė verslininkė papasakojo su K.Vilkausku susipažinusi prieš pustrečių metų, praėjus vos mėnesiui po jos skyrybų. Moteris sakė kaip tik tuomet po dvidešimties bendro gyvenimo metų išsiskyrusi ir likusi viena su trejų metukų dukryte. Stambų verslą turėjusi vilnietė anaiptol negalėjo skųstis prasta finansine padėtimi, tačiau širdgėlą ji vis tik ryžosi numalšinti ieškodama naujos pažinties.
Liudytojos statusą turinti nukentėjusioji prisiminė, kad tąkart internete K.Vilkauskas jau vien tik prisistatydamas melavo: „Pasiturintis keturiasdešimtmetis vyras ieško materialiai apsirūpinusios moters artimiems ryšiams”. Tariamas turčius dėjosi esąs verslininkas, neseniai sugrįžęs į Lietuvą iš Ispanijos, kur turi tris prabangius namus.
„Pripažįstu, kad tai buvo aklas pasitikėjimas. Man jis darė didžiulę įtaigą nepaliaujamai rodydamas dėmesį ir sakydamas, kaip myli mane ir mano dukrytę. Kartą jis demonstravo vaizdajuostes apie Ispaniją ir žadėjo, kad aš su vaiku bet kada galėsiu nuvykti į jo vilą pailsėti. Taip pat gyrėsi, kad turi deimantų biznį Sibire, todėl kvietė važiuoti pailsėti prie Baikalo ežero, kol jis ten tvarkys verslo reikalus. Buvau netgi už savo pinigus vizą į Rusiją pasidariusi, bet kelionė taip ir neįvyko”, – detaliai pasakojo nukentėjusi moteris.
Pasak liudytojos, K.Vilkauskas iš jos maždaug per pusmetį sugebėjo išvilioti apie 430 tūkst. litų. Kaskart neva pasiskolindamas pinigų tariamas verslininkas tikino, kad jų reikia sėkmingam įmonės plėtojimui ir tolimesniam darbui. Vyriškis šimtatūkstantinėmis sumomis žėrėsi moters santaupas tikindamas, kad turi vykti verslo reikalais į Indiją ir kitas egzotiškas šalis, nes ten neva susitiks su partneriais ir domėsis turizmo verslo galimybėmis. Moteris su nuoskauda prisimena pažadus grąžinti jai visus pinigus, „kai tik bus parduota nors viena iš trijų Ispanijoje esančių vilų”. Iki šiol iš 430 tūkst. litų K.Vilkauskas moteriai sugebėjo grąžinti vos 60 tūkstančių.
Liudytoja išdėstė teismui ir dar vieną šypseną keliantį akibrokštą: neilgai trukusios jųdviejų draugystės metu K.Vilkauskas įteikė jai žiedą su penkiais briliantais. Moteris tik po kiek laiko nutarė tuo įsitikinti ir liko apstulbinta juvelyrų atsakymo: žiede inkrustuotos paprasčiausios imitacijos, o jo vertė daugių daugiausiai yra aštuoniasdešimt litų. Lygiai taip, liudytojos įsitikinimu, ji buvo apgauta, kai vienąkart nuvyko kartu su K.Vilkausku į Lenkiją neva aptarti galimų turizmo verslo planų, nes ten įvykęs pokalbis tebuvo eilinė vaidyba.
K.Vilkausko ir nukentėjusiosios keliai išsiskyrė nepraėjus nė pusmečiui po jų pažinties. Moteris teigė gerokai sunerimusi, kai 2004-ųjų vasarą sužinojo, kad jos draugas tapo kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Iškart po to ji kreipėsi į įvairias tarnybas pagalbos, o netrukus už tai sulaukė nedviprasmiškų K.Vilkausko grasinimų: „Jei kreipsiesi į Kauno mafiją, tau bus ragai, o jei prašysi teisėsaugininkų pagalbos, tai irgi nieko gero nesulauksi”.
Nukentėjusioji sakė iš paties kaltinamojo girdėjusi, esą jis už susirinktus pinigus išsipirkinėja teismuose ir už kyšius išvengia griežtų bausmių: „Jis sakė, kad ir šioje byloje išsipirks, bet aš labai tikiuosi, kad jam tai nepavyks”.
Dėl pinigų simuliavo ligonį
Tuo tarpu kita tokio paties likimo ištikta vilnietė, išgirdusi teisme išdėstytus pirmosios liudytojos parodymus, daugelį detalių kone antrino sakydama, kad iš K.Vilkausko sulaukė tokios pačios melo ir apgaulės bangos. Ji teigė taip pat su sukčiumi susipažinusi internetu. Kaip tik tuomet ji pardavinėjo savo tėvų namą, todėl ieškojo partnerio bendram verslui ir galimoms investicijoms. Naujasis pažįstamas, norėdamas padaryti kuo stipresnį įspūdį, prasitarė netgi dirbąs Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).
Moteris sakė, kad jai, kaip ir anksčiau kalbėjusiai liudytojai, K.Vilkauskas siūlė tuos pačius verslo planus, susijusius su kaimo turizmu, deimantais Sibire, kelionių organizavimu, labdaringa veikla ir panašiai. Pastaroji liudytoja pripažino, kad nė viena iš vyriškio siūlytų biznio idėjų jai nepatiko, tačiau ji vis tiek užmezgė santykius su juo, mat K.Vilkauskas suviliojo ją rodytu ypatingu dėmesiu.
Akivaizdu, kad kaltinamasis nestokojo išradingumo. Liudytoja papasakojo, kad netrukus po jųdviejų pažinties, tą pačią 2004-ųjų vasarą, jai vyras įteikė sužadėtuvių žiedą ir gėles, prašydamas už jo tekėti, o jau po kelių dienų pasiturinčią vilnietę išsivežė į Kauną. Apakinta šio netikro meilės prisipažinimo ir šiltų jausmų protrūkio moteris lyg niekur nieko iš banko sąskaitos išėmė 50 tūkst. litų ir padavė K.Vilkauskui, mat jam, kaip ir ankstesnės „rėmėjos” atveju, neva reikėjo pinigų verslui plėtoti.
Po kiek laiko „netikėtai sušlubavo vyriškio sveikata”, todėl jis nepasidrovėjo iš savo naujosios draugės paprašyti 240 tūkst. litų svarbiai operacijai. Jai nesutikus, jau po kelių akimirkų suma sumažėjo perpus – iki 120 tūkst., o galiausiai K.Vilkauskas išrėžė, kad jam pakaktų ir penkiolikos tūkstančių.
„Tai buvo absoliutus mano pasitikėjimas žmogumi ir didelė meilė, be kurios nebūčiau taip pasielgusi. Rugsėjo viduryje dar nuėjau į Santuokų rūmus tikėdamasi, kad jaunikis taip pat pasirodys, bet, deja, tai neįvyko”, – sakė liudytoja, prašanti priteisti iš kaltinamojo 75 tūkst. litų turtinės ir keturis kartus tiek moralinės žalos atlyginimą.
Moteris papasakojo teismui, kad neseniai K.Vilkauskas siūlė grąžinti 10 tūkst. litų, tačiau tik su sąlyga, kad ji pasirašys raštelį, esą gavo dvigubai daugiau. Be to, liudytoja pridūrė tik po kiek laiko supratusi, kad iš jos pinigų tariamas turčius verslininkas tiesiog atidavinėdavo skolas kitiems.
Namą pardavė keliems pirkėjams
Ne menkesnę žalą K.Vilkauskas padarė ir garbaus amžiaus kauniečiams Danutei ir Broniui Daukšiams. Sutuoktiniai pasakojo norėję iš K.Vilkausko įsigyti nuosavą namą, esantį Aleksote, Rąžės gatvėje. Viename skelbimų laikraštyje pamačiusi informaciją apie nebrangiai parduodamą būstą D.Daukšienė sakė iškart susidomėjusi. Iš pradžių už namą prašyta 150 tūkst. litų, tačiau jau po pirmųjų derybų kaina dvidešimčia tūkstančių sumažėjo. Negana to, pardavėjas prižadėjo sudėti į seną, apleistą namą naujus langus bei išvedžioti šildymo sistemą. Sutuoktiniams nekilo jokių abejonių dėl K.Vilkausko nuosavybės teisių į būstą, nes jis telefonu jiems tiksliai apibūdino, kaip atrodo namas, kokia jo būklė ir panašiai. Kaltinamasis tikino namą pusdykiai nusipirkęs, todėl parduoda, kad šiek tiek užsidirbtų.
„Nebijokite, aš esu sąžiningas žmogus. Dirbu žmogaus teisių gynėju”, – garbaus amžiaus žmones tikino K.Vilkauskas.
„Nebežinau, ar man ten protas aptemo, ar kas pasidarė, bet dariau viską būtent taip, kaip liepė Vilkauskas”, – kalbėjo D.Daukšienė.
Moteris tiksliai prisiminė, kad pirmąkart susitikusi su tariamu namo pardavėju ji sumokėjo jam penkis tūkstančius litų rankpinigių, o jau po kelių dienų K.Vilkauskas paskambino ir paprašė likusios sumos, nes antraip jis namą žadėjo parduoti kitiems pirkėjams, žadantiems už jį mokėti daugiau. Papildomus dešimt tūkstančių litų sutuoktiniai sumokėjo K.Vilkauskui už pastarojo pažadą uždengti naują čerpių stogą.
Tuo tarpu K.Vilkauskas kone visus šiuos faktus vadino moters išsigalvojimu. Jis sakė niekada nebuvęs minėto būsto šeimininku: „Manęs paprašė, kad padėčiau parduoti, tai aš ir sutikau, kadangi žadėjo už tai dešimt tūkstančių litų atlygį. Tokie pinigai niekam juk nemaišo”. Iš Daukšių gautus pinigus jis teigė perdavęs piliečiui, pravarde Volkas, dirbančiam firmoje „Mobidikus”.
„Kauno dienos” duomenimis, Rąžės gatvės 32-uoju numeriu pažymėtas namas, be Daukšių, buvo parduotas dar mažiausiai dviem potencialiems pirkėjams, kurie už nebrangų pirkinį taip pat sumokėjo nemenkus rankpinigius. Tiesa, jie sukčiui pretenzijų reikšti neketina, mat sako sugebėję savarankiškai ir be teisėsaugininkų pagalbos atsiimti, kas jiems priklauso.