E.Krungolcas, A.Zadneprovskis ir T.Žemaitis pasaulio čempionate kovojo kiekvienas už save ir vienas už kitą
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės vyrų komanda lapkritį tapo pasaulio čempione. Šį titulą iškovoję trys muškietininkai – Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis ir Tadas Žemaitis – kovojo pagal principą „vienas už visus, visi – už vieną” ir už tai Lietuvos sporto mėgėjų buvo pripažinti geriausia šalies komanda.
Antroji vieta LTOK, loterijų firmos „Olifėja” ir dienraščio „Lietuvos rytas” surengtuose rinkimuose atiteko Lotynų Amerikos sportinių šokių ansambliui „Žuvėdra”, tapusiam Europos čempionu. Trečioji apklausoje liko pasaulio čempionate antrąją vietą užėmusi galiūnų rinktinė.
Laimėjo po ilgokos pertraukos
Galima sakyti, kad Gvatemaloje, kur vyko pasaulio čempionatas, daug kas priklausė nuo 29 metų kauniečio T.Žemaičio – jeigu jis nebūtų prasibrovęs į finalą tarp 32 stipriausių pasaulio atletų, puikiai startavusių E.Krungolco ir A.Zadneprovskio pastangų bei iškovotų medalių nebūtų užtekę prizinei vietai.
Tačiau T.Žemaitis nenuvylė savo komandos draugų. Prasibrovęs į finalą jis užėmė 21-ąją vietą, kurią pridėjus prie E.Krungolco iškovoto aukso ir A.Zadneprovskio bronzos Lietuvos komanda tapo 2006 metų pasaulio čempione.
„Smagu, kad mus pastebėjo ir įvertino. Dar labiau smagu dėl to, kad mūsų komanda vėl kažką laimėjo po gana ilgos pertraukos. Man tai – pirmasis toks laimėjimas”, – sakė T.Žemaitis, dėkingas E.Krungolcui ir A.Zadneprovskiui, kurie padėjo jam tapti pasaulio čempionu.
T.Žemaitis šiemet į areną sugrįžo po dvejų metų pertraukos. Iš rikiuotės jį buvo išvedusi sunki alkūnės trauma. Sportininkas netgi galvojo, kad teks atsisveikinti su sportu. Tačiau iškentęs operaciją ir ilgą, bet sėkmingą reabilitacijos periodą T.Žemaitis vėl gali profesionaliai sportuoti.
Kaunietis teigė niekada nesijautęs garsiųjų komandos draugų šešėlyje: „Viskas yra pagal rezultatus. Aš prie dėmesio nepratęs, man jo daug ir nereikia. Kiek nusipelniau, tiek ir užtenka”.
Jaučia komandos draugų paramą
T.Žemaitis sakė, kad siekti aukštumų asmeninėse varžybose jam trukdė ne tik traumos: „Nesu pakankamai stiprus fizinėse rungtyse, kartais man trūkdavo stabilesnio pasirengimo. Aišku, trukdė ir ligos, ir traumos. Bet negalėčiau tvirtinti, kad dabar, išsigydęs visas traumas, pradėsiu kažką laimėti ir asmeninėse varžybose”.
Atrodo, labiau už patį Tadą juo tiki komandos draugai. A.Zadneprovskis tvirtino, kad jam tereikia išmokti „rinkti taškus, būtinus kovojant dėl medalio”.
„Teoriškai viskas atrodo truputį kitaip nei praktiškai, – šypsojosi T.Žemaitis. – Žinau, ką Andrius turi galvoje tai sakydamas. Pavyzdžiui, jeigu šaudant truputį pradeda nesisekti, man norisi nuleisti rankas. O reikia elgtis priešingai – kovoti iki galo. Man dažnai atsitinka, kad vis pritrūksta vieno šūvio ar vieno dūrio”.
Lietuvos penkiakovininkų komanda, T.Žemaičio teigimu, stipriausia savo asmenybėmis – E.Krungolcu ir A.Zadneprovskiu, taip pat ir dvasia.
„Tiesą sakant, nelabai tikėjausi patekti į pasaulio čempionato finalą. Tiksliau, aš sakiau, kad padarysiu, ką galiu. Bet visada jaučiu komandos draugų palaikymą ir tai man tarsi suteikia papildomų jėgų. Nors Edvinas ir Andrejus yra šiuolaikinės penkiakovės žvaigždės, o mano asmeniniai rezultatai neprilygsta jų laimėjimams, visi trys bendraujame kaip lygūs su lygiais. Niekada nesulaukiu nei kokių nors pretenzijų, nei keliamų sąlygų. Jie netgi užtaria mane, ypač Edvinas”, – sakė T.Žemaitis.
Neeiliniai sportininkai
32 metų A.Zadneprovskis, truputį daugiau nei prieš metus patyręs raktikaulio operaciją, nuolat kenčiantis nuo didžiojo sporto sudėvėtų kelių sąnarių skausmus, rado savyje jėgų pakilti ir tęsti kovą pasaulio penkiakovininkų elite. Andrejus – išskirtinio kovingumo pavyzdys. Pasaulio čempionato asmeninėse varžybose jis iškovojo bronzos medalį ir geriausiųjų Lietuvos sportininkų rinkimuose užėmė ketvirtąją vietą.
Pirmą kartą pasaulio čempionu tapusiam 34 metų E.Krungolcui geriausią komplimentą pasakė Virgilijus Alekna. Trečią kartą geriausiu Lietuvos atletu pripažintas disko metikas tvirtino, kad šįkart „Šaulio” labiausiai nusipelnęs buvo E.Krungolcas, rinkimuose likęs antras.
„Visada tikėjau savo auklėtiniais. Žinau, kad jie gali laimėti bet kada, – sakė penkiakovininkų treneris Jurijus Moskvičiovas. – Tokių fizinių duomenų penkiakovininkų, kaip Edvinas ir Andrejus, pasaulyje yra ne vienas ir ne dešimt. Tačiau jų išskirtinė savybė – mokėjimas varžytis. Tik Edvinui svarbiau, kad jam viskas gerai klotųsi nuo pat pradžių, kaip ir buvo Gvatemaloje, o Andrejus gali ir pavyti nuo jo bėgančią pergalę. Be abejo, didelę įtaką turi abiejų darbštumas”.