Žvejų priešu numeris vienas po brakonierių vadinami kormoranai ir toliau siautės Kuršių mariose, kadangi šiltnamio sąlygas jiems sudarė patys žūklautojai – perdėtai intensyvi žvejyba iškreipė natūralią ekosistemą.
Tokią teoriją „Vakarų ekspresui” išdėstė ekologas, Pajūrio regioninio parko darbuotojas Erlandas Paplauskis, pridurdamas, kad Kuršmarėse apskritai reikėtų uždrausti pramoninę bei vystyti tik rekreacinę, turistinę žvejybą.
Tokia situacija nėra mitas ar tik pamąstymai, mat 2007-2013 metais iš Europos Sąjungos (ES) Lietuvai numatyti milijardai litų sudarys palankias sąlygas žvejybos įmonėms pasitraukti iš ne itin pelningo verslo, gaudant žuvis mariose.
Baidys ultragarsu
Kuršių nerijos nacionalinio parko ornitologas Gediminas Gražulevičius yra paskaičiavęs, kad Juodkrantėje kasmet peri apie 3 tūkst. kormoranų. Neperiančių paukščių – penkis kartus daugiau.
Žvejai teigia, kad kormoranai per metus iš marių išgaudo apie 500 tonų žuvies, tačiau dar daugiau jie sužeidžia savo snapais. Šis faktas – pats skaudžiausias, mat sužalotos žuvys greitai užsikrečia infekcinėmis ligomis ir žūva.
„Matome, kad kormoranų populiacija per trejetą metų nei didėja, nei mažėja”, – sakė G. Gražulevičius.
Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovo Laimučio Budrio, jau yra patvirtinta programa, kuria bus bandoma kovoti su žuvėdais paukščiais nacionaliniu lygiu. Šiam tikslui ministerija skyrė 50 tūkst. litų.
„Problemą būtina spręsti. Jų neatbaido nei balionėliai, nei šūviai, todėl bandysime taikyti ultragarsą”, – „Vakarų ekspresui” sakė L. Budrys.
Bujoja smulkmė
Ekologo E. Paplauskio įsitikinimu, rojų kormoranams mariose sukūrė patys žvejai.
„Gamtoje, gyvojoje ekosistemoje visada turi būti balansas. Mariose jis iškreiptas. Kormoranai daugiausiai minta mažomis, menkavertėmis žuvimis – plakiais, kuojomis, pūgžliais, mažais ešeriukais. Žvejai gaudo tik stambiąją žuvį, tarp jos – ir plėšriąją: lydekas, sterkus, salačius.
Gaudoma yra beprotiškais mastais, žuvies mariose nuolat mažėja, o plėšriosios nebeišgaudo smulkmės. Todėl jos priviso itin gausiai, o kormoranams tokia situacija – rojus”, – teoriją išdėstė ekologas, kuriam pritarė ir G. Gražulevičius.
E. Paplauskis padarė išvadą, kad kuo daugiau mariose žvejos įmonių, tuo daugiau gyvens kormoranų.
„Reikėtų mariose arba visai uždrausti pramoninę žvejybą, arba ją labai apriboti, iki minimumo sumažinti įmonių kiekį. Palikti turistinę, rekreacinę, edukacinę žūklę, naudoti senuosius žvejybos metodus. Tokia pramoga viliotų žmones iš visos Lietuvos. Tai būtų ir uždarbis verslininkams, ir pramoga tautai, ir nežalojama ekologinė sistema. Juk valstybei žvejyba tikrai ekonomiškai nėra svarbiausia sritis”, – teigė gamtininkas.
Jis tikino, kad valstybiniu lygiu turėtų būti žvelgiama ne į sugautos žuvies kiekį, o į įplaukas, kurias gautų biudžetas. Esą turistinė žvejyba jas padidintų.
Per daug įmonių
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra” pirmininkas Virginijus Domarkas „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad mariose žvejojama tik verslinė, stambi žuvis – karšiai, kuojos, sterkai, lydekos, vėgėlės.
„Žinoma, jaučiame žuvies mažėjimo tendenciją. Tačiau taip yra dėl uosto gilinimo, nevaldomo kormoranų siautėjimo. Girdėjau, kad rusai tinklais užblokavo sąsiaurį, skiriantį mūsų teritorijos marias nuo Kaliningrado srities. Aš teigiamai vertinu galimybę persiorientuoti, tačiau tam reikia sąlygų”, – teigė verslininkas.
Bėda ir ta, kad „melžti” marias leidžia pati Žemės ūkio ministerija – anksčiau buvo 55 mariose žvejojančios įmonės, dabar šis skaičius padidintas iki 73.
„Mes prašėme nedidinti to skaičiaus, nes nebeįmanoma uždirbti. Žvejojama dideliais kiekiais, o kormoranai suėda visą prieauglį. Bus šakės, jei niekas nesiims priemonių”, – būgštavo V. Domarkas.
Jis įvardijo ir dar vieną problemą – brakonieriavimą. Esą mariose nelegaliai žvejoja dukart daugiau brakonierių, nei legalių žvejų. „Baisu, nes aplinkosaugininkai nekreipia į juos dėmesio”, – teigė pašnekovas.
Laukia išmokos
Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Antanas Gonta „Vakarų ekspresui” sakė, kad per 10 metų mariose žuvies pagaunama tiek pat: kasmet – per 1,3 tūkst. tonų.
„Šiaip aš teigiamai vertinu idėją mariose plėtosi turistinę žvejybą, tačiau verslo Kuršmarėse žlugdyti dabar negalima. Žvejai pasiryžę persiorientuoti, nes dabar verslas mariose nėra pelningas. Žūklauja 73 įmonės, kurios vidutiniškai per metus uždirba vos apie 30 tūkst. litų. Reikėtų mažinti įmonių skaičių”, – sakė A. Gonta.
Lietuva per 2007-2013 metus iš ES gaus milijardus litų, iš kurių dalis paramos pasieks ir vidaus vandenyse žvejojančias įmones. Dabar išmokos mokamos tik Baltijos jūroje žvejojantiems verslininkams pasitraukus iš žvejybos verslo.