Šeškas – smalsumo ir žaismingumo įsikūnijimas

Šeškas namuose

Šeškus galima laikyti narve, voljere arba laisvus namuose, kaip šunis ar kates. Gyvendamas narve, šeškas kelia mažiau rūpesčių, tačiau vargu ar tokiu būdu pavyks su juo susidraugauti. Norint laikyti jį laisvą, kaip visateisį šeimos narį, teks skirti daugiau dėmesio auklėjant. Tačiau elgesio stebėjimas, bendravimas su gyvūnu ir žaidimai bus nepalyginamai įdomesni.

Pirmas dvi savaites rekomenduotina laikyti gyvūną narve. Taip jam bus lengviau priprasti prie jūsų ir naujos aplinkos, kartu išmokti naudotis dėžute (tualetu). Vėliau narvą galėsite naudoti kaip baudžiamąją priemonę ar uždaryti gyvūną tvarkant patalpą ir kt.

Kaip tinkamai maitinti

Šeškų, kaip ir kitų smulkių kiauninių šeimos atstovų, labai greita medžiagų apykaita – maistas virškinamas tik 3-4 valandas. Jei per tą laiką organizmas nespėja pasisavinti kurios nors maisto dalies, ji pašalinama kartu su išmatomis. Taip apsunkinamas organizmas, todėl šeškams reikalingas lengvai pasisavinamas ir koncentruotas beveik vien gyvulinės kilmės maistas.

Dėl intensyvios medžiagų apykaitos šeškai nesubalansuotai mitybai kur kas jautresni nei katės ar šunys. Jeigu tai tęsiasi ilgai, šeškui išsivysto įvairios lėtinės ligos. Yra trys šeško mitybos schemos:

– maitinimas specializuotu maistu,

– maitinimas natūraliais produktais,

– maitinimas gyvais graužikais.

Jei maitinsite natūraliu maistu

Daug kas maitina šeškus natūraliais produktais: mėsa, subproduktais, košėmis, kiaušiniais ir kt. Tai priimtinas, bet ne pats geriausias maitinimo būdas, nes šeškas negauna visų jam reikalingų medžiagų. Jautiena, vištiena, kalakutiena ir pan. nėra įprastas šeškų maistas. Normaliomis sąlygomis šeškai maitinasi graužikais, kurių mėsa ir vidaus organai turi skirtingą baltymų, amino rūgščių kiekį, priešingai nei minėti produktai.

Jeigu vis dėlto nusprendėte maitinti žvėrelį natūraliais produktais, atminkite, kad šeškas – plėšrūnas. Todėl jam reikia vienodai koncentruoto maisto, be didelių sudėties pakitimų.

Maitinimas pelėmis ir kitais graužikais maksimaliai atitinka jų poreikius. Bet šis būdas miesto sąlygomis yra nelabai tinkamas. Jeigu maitinate žvėrelį gyvu maistu, atminkite, jog pelės ir žiurkės turi būti sveikos bei auginamos būtent šiam tikslui. Be graužikų, šeškus galima maitinti miltiniais kirminais ir pašariniais tarakonais.

Auklėjimo pagrindai

Geriausi rezultatai pasiekiami auklėjant gyvūną nuo pat mažens, kai jo imlumas mokslui didžiausias. Suaugusį atpratinti nuo kai kurių įpročių labai sunku, o kartais iš viso neįmanoma.

Šeško auklėjimas gali pareikalauti iš jūsų kantrybės ir užsispyrimo. Auklėjant ugdomi sąlyginiai refleksai, kurių gyvūnas negavo iš gamtos.

Gamtoje šeškų tarpusavio santykiai grindžiami dominavimo ir nuolankumo principu.

Santykius su žmogumi irgi galima vadinti hierarchiniais, taigi gyvūnas retkarčiais tikrins jūsų „kietumą” ir bandys dominuoti (tai ypač būdinga patinams). Jūsų užduotis – parodyti, „kas namų šeimininkas”, ir pasiekti visiško gyvūno nuolankumo. Šeškas turi žinoti, jog esate pranašesnis „varžovas” ir nebandyti jums kaip nors pakenkti.

Tam, kad auklėjimas duotų rezultatų, užtenka laikytis keleto taisyklių: už neleistiną elgesį visada reikia bausti, už tinkamą – skatinti. Tai daryti būtina sistemingai tol, kol gyvūnas išmoks taisykles. Kiekvieno šeško mokymas individualus. Stebėkite augintinio charakterį bei pomėgius ir naudokitės tuo auklėdami gyvūną.

Bausdami nebūkite žiaurūs, kitaip žvėrelis tiesiog pradės jūsų bijoti, ir tuomet, neteksite jo pasitikėjimo. Taip pat neverta perdėtai gailėti gyvūno iškart po bausmės. Ieškokite „aukso viduriuko”, kad šeškas tiksliai suprastų, jog jis nubaustas, ir už kokį poelgį konkrečiai.

Bausmių pavyzdžiai

Papurtymas už pakarpos. Tai viena efektyviausių bausmių. Paimkite gyvūną už pakarpos, pakelkite ir keliskart papurtykite. Taip šeško patelė baudžia savo šeškiukus: stveria juos dantimis už pakarpos ir krato.

Uždarymas į narvelį. Jei laikote savo šešką laisvą, uždarymas į narvą 20-30 minučių gali būti naudojamas kaip bausmė. Kai kurie žvėreliai labai nemėgsta laisvės suvaržymo ir gana greitai supranta savo kaltę. Kiti visiškai abejingai reaguoja į uždarymą ir tuoj pat įsitaiso miegoti, akivaizdžiai parodydami abejingumą.

Pliaukštelėjimas per nosį. Šitaip geriausia bausti už skaudžius įkandimus. Pliaukštelėjimas per nosį neturi būti labai stiprus. Geriausia tai daryti, pavyzdžiui, laikraščiu. Atsargiai naudokite šį bausmės būdą, nes šeškas pradės bijoti jūsų rankų. Jei pajusite, kad toks elgesys labai skaudina gyvūną ir jis po to ilgai vengia jūsų, atsisakykite šio bausmės būdo.

Apipurškimas vandeniu. Baudžiant galima apipurkšti gyvūną vandeniu iš dušo (įdėjus jį į vonią) arba paprasto vandens purkštuvo.

Griežtas balsas. Tai greičiausiai nepaliks jokio įspūdžio šeškui, tačiau padidins kitos bausmės efektyvumą ir žvėrelis pradės suprasti, kad jūs labai nepatenkintas jo elgesiu. Kiekvieną kartą bausdami šešką barkite jį labai griežtu balsu.

Skatinimas

Apsiriboti vien bausmėmis negalima, būtina siekti, kad šeškas stengtųsi ne tik išvengti bausmės, bet ir tikėtųsi paskatinimo už gerą elgesį. Du pagrindiniai skatinimo būdai – pavaišinimas skanėstu ir parodytas švelnumas.

Auklėjimo periodu duokite savo augintiniui skanėstą kiekvieną kartą, kai jis pasielgs kaip nors tinkamai: nueis į dėžute, neįkąs paimant jį ant rankų ir pan. Tuo pačiu meiliu balsu girkite ir glostykite gyvūną.