Seimą pasiekė grupės komunalininkų raginimas užtikrinti skaidrumą pakuočių surinkimo ir perdirbimo rinkoje. Į teisėsaugos akiratį patekusi bendrovė tikina tapusi su verslu persipynusių politinių interesų auka.
Pagal Europos Sąjungos (ES) nurodymus pakuočių atliekų tvarkymą turinti reguliuoti Aplinkos ministerija (AM) neatsigina kritikos. Seimo Aplinkos apsaugos komitetą pasiekė Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos perspėjimas, kad pakuočių, ypač stiklo, surinkimo ir perdirbimo sektoriuje trūksta skaidrumo.
Kritikams kliūva stiklo duženų rūšiavimu ir paruošimu perdirbti užsiimanti įmonė „Super Montes”. Ja yra susidomėjusi ir Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT). Daugiausia pažymų, leidžiančių nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, išduodanti bendrovė atsikerta tapusi su verslu persipynusių politinių interesų auka.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas žada išsamiai pažvelgti į „mitais ir padavimais” apaugusią istoriją.
Poreikis didėja
Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos laiške Seimo komitetui informuojama apie atliekų surinkimo ir perdirbimo rinkoje kylančią įtampą. Kadangi nuo kitų metų didėja mokestis už išmetamas pakuotes, manoma, dar daugiau verslininkų norės rinkti ir perdirbti tarą. Pavyzdžiui, mokestis už toną stiklo taros pakils nuo 90 iki 200 litų. Todėl įmonės, kurioms iki šiol buvo naudingiau mokėti mokestį, greičiausiai pačios ims tvarkyti stiklo atliekas. Mat įstatymas numato, kad verslininkas gali būti atleidžiamas nuo aplinkos teršimo mokesčio, atsižvelgiant į tai, kiek surenka išplatintos taros.
„Tiek vadinamasis bausmės kelias – mokesčio mokėjimas į biudžetą, tiek perdirbimas tapo stimulu šiai rinkai plėtotis”, – sakė LŽ asociacijos prezidentas Algimantas Bakas.
Pernai didžiausią dalį stiklo surinkimo ir perdirbimo pyrago atsiriekė Kauno bendrovė „Super Montes”. Pasak Valstybinės aplinkosaugos inspekcijos Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjo Aloyzo Gruzdžio, leidimą išduoti nuo mokesčio atleidžiančias pažymas turi apie 50 įmonių.
Užkliuvo rodikliai
Bakas taip pat pabrėžė, kad didelių abejonių kelia ir kai kurių rinkos dalyvių laimėjimai: „Tai, kaip šoktelėjo Lietuvos stiklo surinkimo ir perdirbimo rodikliai per metus, – neįtikima”.
Prieš porą savaičių per Vyriausybės valandą Seime pakuočių perdirbimo klausimais aplinkos ministrą Arūną Kundrotą atakavusi parlamentarė „darbietė” Vilma Martinkaitienė LŽ teigė, jog anksčiau būdavo surenkama apie 6 tūkst. tonų stiklo atliekų, o pernai šis rodiklis šoktelėjo net iki 20 tūkst. tonų. Didžiąją dalį – apie 15 tūkst. tonų – surinko „Super Montes”.
Šios bendrovės direktorius Arūnas Staškauskis LŽ tvirtino turįs tokį paaiškinimą: „Antrinių žaliavų kasmet surenkama daugiau. Mes dirbame su visomis Lietuvos komunalinėmis įmonėmis”. Jis patikslino šiuos metus ketinąs baigti dar geresniais rezultatais – surinkti 20 tūkst. tonų stiklo atliekų.
Tačiau Martinkaitienė LŽ sakė gavusi signalų, kad bendrovė deklaruoja nerealius skaičius: „Kalbama, jog vyksta oro vežiojimas”. Politikės nuomone, Aplinkos ministerija pro pirštus žiūri į išoriškai patrauklius rodiklius, nes jie leidžia pasigirti gerais rezultatais. Martinkaitienė perspėjo, kad verslininkai svarsto galimybę kreiptis į Europos Komisiją.
„Susidaro įspūdis, jog didžioji ministerijos bėda – užtikrinti rinkos skaidrumą, įmonių kontrolę, prižiūrėti, kaip jos išduoda užduočių įvykdymą patvirtinančias pažymas”, – išdėstė abejones ir Bakas.
Valstybinės aplinkosaugos inspekcijos Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Gruzdys mano, kad priekaištai perdėti. „Neįmanoma patikrinti kiekvieno žingsnio. Panašiai būtų, jei į kiekvieną automobilį pasodintume po policininką prižiūrėti, ar gerai vairuojama. Svarbu laikytis eismo taisyklių, o patikrinimai turi būti periodiški”, – aiškino kontrolierius.
Atgavo leidimą
Aplinkos ministerija anksčiau turėjo abejonių dėl „Super Montes” veiklos, net buvo atėmusi iš įmonės leidimą išduoti pažymas, kreipėsi į FNTT. Tačiau neseniai leidimas jai grąžintas.
Gruzdys LŽ teigė iš FNTT gavęs patvirtinimą, jog tyrimui tai netrukdys. „Prielaidų gali būti visokių, bet kol jos neįrodytos, nėra juridinio pagrindo neduoti leidimo, atmesti įmonės prašymą”, – kalbėjo valdininkas.
Aplinkos ministras Kundrotas LŽ taip pat aiškino, kad nebeliko pagrindo neduoti leidimo. Anksčiau bendrovė užkliuvo įveždama į Latviją perdirbti didžiulį kiekį stiklo atliekų. Latvijos aplinkos ministerija buvo informavusi kolegas Lietuvoje, jog jų šalyje nėra galimybių perdirbti tiek stiklo, kiek deklaravo išvežusi „Super Montes”. Tiesa, vėliau atėjo priešingai teigiantis raštas.
Staškauskis LŽ tikino, kad tyrimų ir patikrinimų karuselė įsisuko dėl apmaudžios raštvedybos klaidos. „Išduodami leidimą Latvijos valdininkai ne ten padėjo kablelį – vietoj perdirbimo pajėgumo nurodė ne 10 tūkst. tonų, o 1000. Dabar vėl turime latvių leidimą 10 tūkst.
tonų, – aiškino jis. – Nežinau, kas dar gali kliūti. Esame pertikrinti visų – ministerijos, Ekonominės policijos, FNTT. Niekas nieko nerado”.
Tačiau Kundrotas LŽ sakė dar laukiąs atsakymų iš latvių, bet nedetalizavo kokių. Ministras ir FNTT direktorius Romualdas Boreika taip pat nekomentavo atliekamo tyrimo.
Jaučia politikės nemalonę
Bendrovės, kuri dėl tyrimų kelis mėnesius neturėjo teisės išduoti pažymas ir išvežti žaliavas, direktorius tvirtino patyręs nemenkų nuostolių – metai bus nepelningi. Staškauskis teigė nežinantis, kodėl „Super Montes” užkliuvo Bako vadovaujamai asociacijai. Beje, įmonė jai net nepriklauso. „Negavome jokių priekaištų, nors dirbame su visais tai asociacijai priklausančiais nariais. Nežinau, ko jai skųstis”, – guodėsi Staškauskis.
Verslininkas leido suprasti manantis, kad konflikto virveles tampo savo interesų turinti Seimo narė Martinkaitienė. Politikės vyras Raimundas Martinkaitis vadovauja pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo bei perdirbimo organizavimu užsiimančiai UAB „Ateities ekologija”. Šeima turi bendrovės vertybinių popierių. Staškauskis užsiminė, jog per aplinkinius kelius jį pasiekia signalai, esą parlamentarė keršija už tai, kad „Super Montes” neišduoda pažymų jos šeimos verslo kuruojamoms įmonėms. Martinkaitienė neigia, jog vyro bendrovė čia turi kokių nors interesų.