Studentų bėdos parlamentarų nesujaudino

Seimui nepritarus universitetai ir toliau galės savavaliauti ir už neišlaikytus egzaminus imti didelius mokesčius

Nors Aukštojo mokslo įstatymas reglamentuoja, kad studentas, neišlaikęs egzamino, turi teisę jį nemokamai perlaikyti, aukštosios mokyklos pačios nusistato šią tvarką taip, kaip joms patogu. Vieni universitetai už vieną perlaikytą egzaminą mokesčių neima, kiti šios studentų teisės nepripažįsta ir iš sesijos metu suklupusių studentų reikalauja net po kelis šimtus litų. Parlamentarų siūlymui suvienodinti šią tvarką ir visiems studentams sudaryti vienodą galimybę perlaikyti egzaminus Seimo dauguma nepritarė.

Mokestis už skolą skirtingas

Pataisas pasiūliusios Seimo narės Dalios Teišerskytės teigimu, šis universitetų savavaliavimas skaudžiai smogia studentams per kišenę, dažnai universitetų nustatyta pinigų suma už egzamino ar įskaitos perlaikymą studentams būna nepakeliama. Kai kurios aukštosios mokyklos, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame naudojama kaupiamojo balo žinių vertinimo sistema, studentui perlaikyti egzamino neleidžia nė karto ir palieka kartoti kurso. Po to tenka sumokėti itin dideles pinigų sumas, pavyzdžiui, už informatikos egzaminą – per 400 litų.

„Gaunu daug laiškų, kuriuose studentai skundžiasi universitetų dėstytojų neobjektyvumu ir tendencingumu, tuo, kad, tarkim, iš 30 studentų egzamino neišlaiko daugiau kaip pusė, – sakė parlamentarė. – Atrodytų, tarsi profesūra tai daro sąmoningai, norėdama papildyti universiteto biudžetą. Todėl kartu su kolega Valerijum Simuliku siūlėme nustatyti aiškią ir lygiateisę skolų perlaikymo tvarką visiems universitetams. Deja, nesulaukėme Seimo daugumos pritarimo”.

Parlamentarai siūlė pakeisti ir papildyti Aukštojo mokslo įstatymo 49 str. II dalį – leisti egzamino ar įskaitos neišlaikiusiam studentui jį vieną kartą perlaikyti nemokamai. Studentams norėta padėti ir tada, jei jiems pakartotinai laikytas egzaminas vėl nepavyktų: tada už egzaminą siūloma mokėti vienodą – 0,4 MGL dydžio sumą. Šiuo metu MGL lygus 125 litams, tad iš studentų už skolą turėtų būti prašoma 50 litų. Dabar daugelio universitetų studentams po pirmojo nesėkmingo egzamino perlaikymo su aukštąja mokykla tenka atsisveikinti. Tai, pataisų teikėjų nuomone, neteisinga. Jei skolininkai egzaminą perlaikytų trečią kartą, tada už vieną kreditą tektų mokėti 0,8 MGL dydžio sumą.

VDU vertinimo sistema – abejotina

D.Teišerskytės teigimu, palyginti nedidelės vienodos įmokos studentams nebūtų labai skausmingos, be to, mažiau nubyrėtų studentų. Seimo nario V. Simuliko manymu, reikėtų pakeisti ir Aukštojo mokslo įstatymo nuostatą dėl universitetų, taikančių kaupiamąją žinių vertinimo sistemą. „Tai, kad šių universitetų studentams neleidžiama nė karto perlaikyti egzamino, o jie paliekami kartoti kursą, nėra teisinga. Visos aukštosios mokyklos turi vienodai laikytis įstatymo. Kaupiamojo balo sistemą taiko ir kiti universitetai, bet perlaikyti nemokamai egzaminus leidžia. Sąlygos studentams mokytis turi būti visiems vienodos”, – sakė Seimo narys. Jo teigimu, dabar, rengiantis aukštojo mokslo reformai, peržiūrėti šias įstatymo pataisas būtina.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Zigmas Lydeka, už aukštosios mokyklos vairo stojęs tik nuo šio rugsėjo, pripažįsta, kad situacija iš tiesų nėra gera. „VDU dabar sudaryta darbo grupė, kuri ir spręs, kaip reikėtų koreguoti egzaminų vertinimo sistemą, – sakė rektorius. – Kol kas galioja ankstesnio rektoriaus šiems mokslo metams patvirtinta tvarka, tad dabar ką nors keisti negalime. Kita vertus, jei studentas nesimokė visą semestrą, kažin ar sugebės egzaminui pasirengti per kelias dienas”.

VDU studentė, būsimoji informatikė Vilma G. „Kauno dienai” teigė: kai informatikos dėstytojai yra tendencingi ir per egzaminus nori juos „parklupdyti”, vienąkart neišlaikytas egzaminas ir būna lemtingas. Šanso išlikti universitete nesumokėjus didelės pinigų sumos nebelieka. Studentė mano, kad tai – labai drastiška rektorato priemonė.

Z.Lydeka sutinka, kad mokėti už nepasisekusį egzaminą po 300-400 litų studentui yra daug, bet esą tai mokestis ne už skolą, bet kurso kartojimą. Naujasis VDU vadovas pripažino, kad studentai iš tiesų buvo nepatenkinti informatikos disciplinos dėstymu, tad dabar peržiūrimos programos ir mokymo metodika.

Pirmakursių iškrenta daugiausia

Kauno technologijos universiteto (KTU) laikinai einantis Studentų atstovybės prezidento pareigas Tomas Urbonas mano, kad ypač pirmų antrų kursų studentams, kurių iškrenta daugiausia, svarbu sudaryti sąlygas egzaminą perlaikyti du kartus. „KTU leidžiama nemokamai perlaikyti vieną kartą, bet reikia duoti ir daugiau šansų išlikti universitete. Mokesčio už skolą dydį universitetai gali pasirinkti patys, nebūtina juos visus suniveliuoti. Juk tai daroma tik sutikus studentų atstovybėms. Tik viskas turi būti normos ribose, – teigia informatiką studijuojantis trečiakursis. – Kita vertus, studentai, žinodami, kad galės egzaminą perlaikyti kelis kartus, gali tuo piktnaudžiauti”.

Būtent todėl, įsitikinęs KTU studijų prorektorius profesorius Raimundas Šiaučiūnas, tris kartus laikyti tą patį egzaminą yra per daug. Juolab esą negalima nustatyti vienodų mokesčių. „Valstybė negali kištis į universitetų autonomiją, jiems turi būti palikta teisė dėl šių įmokų apsispręsti patiems. Mes laikomės įstatymo, už pirmą perlaikytą egzaminą mokesčio neprašom. Leidžiam perlaikyti ir antrą kartą, bet tada studentai moka 38 litus”.

Tai, pasak prorektoriaus, nėra daug – siūlomas 0,4 MGL dydžio mokestis būtų didesnis. Beje, minėtų parlamentarų pateiktose pataisose teigiama, kad visi perlaikymai leidžiami „aukštosios mokyklos nustatyta tvarka”. Trečią kartą KTU sėstis prie egzaminatoriaus stalo neleidžiama – studentams tenka palikti universitetą. „Nemanau, kad studentai, žinodami, jog galės kelis kartus perlaikyti, labiau stengsis. Jei per semestrą jie rimtai dirbo, dviejų kartų parodyti, ką išmokai, užtenka”, – mano pašnekovas.

Seimo komiteto pirmininkas – prieš

Lietuvos žemės ūkio universitete studentų egzaminavimo tvarka dar kitokia. Pasak Studijų skyriaus vyriausiosios vadybininkės Silvos Guldikauskienės, jei studentas egzaminą perlaiko vieną kartą, už tai nieko nemoka. Perlaikant antrą kartą jam jau tenka atsiskaityti stebint komisijai, kuri ir nulemia studento likimą – jei ir tada nepasiseka, siūlo kartoti kursą ar dalyką. Už tai, žinoma, studentui tenka pakratyti piniginę.

Lietuvos studentų sąjungos prezidento Jono Okunio nuomone, pasirinkti, kiek kartų perlaikyti egzaminą ir kiek už tai mokėti – kiekvienos aukštosios mokyklos reikalas. „Studentų atstovybės dabar veiklios, tik joms pritarus priimami rektorato sprendimai dėl mokesčių”, – sako LSS lyderis.

Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas nuostatai suvienodinti akademinių skolų perlaikymo tvarką nepritarė. „Jei leistume skolas perlaikyti daugybę kartų ir už tai imti pinigus, tai būtų vos ne komercinis dalykas, – mano pašnekovas. – Universitetams būtų suteikta teisė pasipinigauti, o studentams už kiekvieną neišlaikytą egzaminą mokėti po 40-60 litų būtų gana daug”.