Praėjusios savaitės pabaigoje tarnybinę nuobaudą gavusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė ne tik nesijaučia prasižengusi, bet ir pati puola su kaltinimais.
Kliūva visiems – ir apie jos netinkamą veiklą viešai pranešusiems žurnalistams, ir net jos vadovybei Vilniuje.
„Vakarų eksprese” jau rašėme, jog praėjusį penktadienį Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), kuriai tiesiogiai pavaldi KNNP direkcija, vadovė Rūta Baškytė vis dėlto skyrė A. Stancikienei tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Tokį sprendimą R. Baškytė priėmė po to, kai „Vakarų ekspresas” paviešino faktus, kaip KNNP direktorė rūpinasi ne tik gamta, ir VSTT sudarė komisiją situacijai patikrinti.
Praėjusį mėnesį rašėme, jog A. Stancikienė neprieštaravo, kad jos motinai priklausantys garažai Nidoje virstų gyvenamuoju būstu. VSTT komisija konstatavo, kad parko direktorė, supainiojusi viešuosius ir privačius interesus, sumenkino KNNP direkcijos įvaizdį ir nusižengė net trims įstatymams.
Pati KKNP direktorė tai neigė. Maža to, kaip jau rašėme, – suskubo nukreipti nuo savęs dėmesį, paskelbdama neva sensacingą žinią apie neteisėtas statybas Juodkrantėje, Miško gatvėje.
Netrukus specialiai Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje sudaryta komisija viešai A. Stancikienės išpūstą burbulą susprogdino. Apskrities verdiktas – KNNP vadovės nuogąstavimai – nepagrįsti.
Praėjusią savaitę A. Stancikienė ėmė ir vėl mušti pavojaus unikalaus gamtos kampelio saugumui varpais. Aplinkos ministerija netruko išplatinti pranešimą, kad nacionalinio parko darbuotojai atskleidė kitas savavališkas statybas Juodkrantėje.
Šįkart – toje pačioje Miško gatvėje, bet jau buvusios pionierių stovyklos teritorijoje.
Tik kuriais dabar parko vadovės pareiškimais tikėti, o kuriais ne? To paklausėme jos pačios.
Apskrities specialistai pripažino, kad įtarimai dėl statybų Miško gatvėje – nepagrįsti. Gal ketinate atsiprašyti šio objekto šeimininkų?
Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir ankstesnes statybas, dėl kurių prasidėjo teisminiai procesai, taip pat pripažindavo teisėtomis. Be to, Vyriausybės sudaryta komisija kaip blogą įvertino ir buvusios apskrities viršininkės darbą.
Apskrities Teritorijų planavimo ir valstybinės statybų priežiūros skyriuje liko dirbti tie patys žmonės. O dėl statybų Miško g. 1 jau kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, STT ir VSTT.
Įtartinomis paskelbėte ir dar vienas statybas toje pačioje Miško gatvėje. Ar galima tikėti tokiais kaltinimais, kai ką tik buvo pripažinta, jog anksčiau buvote neteisi?
Tikėjimas – subjektyvus dalykas. Objektyvus dalykas – Lietuvos Respublikos teisės aktai, pagal kuriuos ir sprendžiamas statybų teisėtumas. O statybas buvusioje pionierių stovykloje sustabdžiau ne aš, o 1994 metais Vyriausybės priimtas KNNP generalinis planas bei šių metų sausio 4-ąją priimtas teismo sprendimas.
Kiek kartų jūsų įtarimai dėl galimai neteisėtų statybų Neringoje realiai pasitvirtino?
Visi teisminiai procesai sustabdyti po to, kai dalis Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti KNNP generalinio plano teisėtumą. Manau, kad Teismas pripažins šį dokumentą galiojančiu ir taip bus užtikrinta įstatymo viršenybė prieš savivalę. Taip pat norėčiau pažymėti, kad nemaža dalis teismui perduotų bylų pažeidžia ne tik Generalinį planą, bet ir kitus teisės aktus.
Pastaruoju metu žarstėte kaltinimus Neringos savivaldybei, apskrities administracijai ir kitoms valstybės institucijoms bei verslininkams, o šįkart užsimojote ir prieš tarnybinį patikrinimą jūsų atžvilgiu inicijavusį komisijos pirmininką – VSTT direktorės pavaduotoją Vidmantą Bezarą.
Manau, kad jūs mane demonizuojate – nesijaučiu tokia galinga. O „Vakarų ekspresas”, būdamas objektyvus dienraštis, galėtų paskelbti ne tik komisijas išvadas, bet ir kitą nuomonę – mano atsakymą į jas. O vertinti leiskime skaitytojui.
A. Stancikienės pageidavimu, publikuojame oficialaus jos rašto dėl informacijos, paskelbtos „Vakarų eksprese” ir „Respublikoje”, ištraukas:
„… Su komisijos išvadomis nesutinku ir vertinu jas kaip bandymą palaužti mane, viešai pažeminant mano autoritetą, garbę ir orumą. Komisija sudaryta tirti „Vakarų ekspreso” straipsnį, prasilenkiantį su bet kokia žurnalistine ar žmogiška etika <...>. Straipsnio turinio, formos ir atsiradimo aplinkybių neįmanoma vertinti kitaip, kaip užsakomojo…”
„… Komisijos pirmininkas, tyręs šį straipsnį („Parko direktorei motinos gerovė svarbesnė”. – Aut. past.), mano atžvilgiu elgėsi taip pat neetiškai ir neobjektyviai <...> Komisijos pirmininkas privačiame pokalbyje man ne kartą minėjo, kad „turim paskelbti saldainiuką žiniasklaidai”, nes yra „labai daug norinčiųjų mano kraujo” <...>. Kaip supratau, per daug principingai atlieku savo pareigas.
„… Nemanau, kad gyvendama buitinėse patalpose, darau kokį nors nusižengimą <...>. Nesutinku su teiginiu, kad savo veiksmais menkinau KNNP direkciją, kaip valstybinę instituciją, nes manau, kad visa mano vienerių metų veikla kaip tik pakėlė iki šiol buvusios neveiksnios ir neprincipingos KNNP direkcijos autoritetą