Nežiemiškai šilti orai neleidžia užmigti lokiui Šlepsiui, paskatino sužydėti gėles ir dygti grybus
Gruodžio orai labiau primena pavasarį, o ne pirmąją kalendorinės žiemos savaitę. Trečiadienis Lietuvoje buvo rekordiškai šiltas. Tokie orai baugina sodininkus ir sutrikdė augalus, vabzdžius, paukščius ir žvėris. Žmones stebina soduose ar prie namų išsprogę serbentų krūmai, alyvos, žydinčios forzitijos, dygstančios tulpės. Dar labiau nustebina turguje sutikti grybautojai su pintinėlėmis parduodamų grybų.
Rekordiškai šilta gruodžio 6-oji
Sinoptikai prognozuoja, kad tikra žiema į Lietuvą ateis dar negreit. Dienomis oras sušyla net iki 10-11 laipsnių. Naktimis temperatūra nenukrinta žemiau 3-8 laipsnių. O trečiadienį buvo pasiektas aukščiausios temperatūros gruodžio mėnesį rekordas – Panevėžyje termometrai rodė 12 laipsnių šilumos. Gruodžio 6-oji buvo šilčiausia diena, nei kada nors pastebėta.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyresnioji sinoptikė Eugenija Šakalytė sako, kad kol kas rimtesnės žiemos neprognozuojanti.
„Kitą savaitę naktimis gali šiek tiek pašalti, bet nežinau, ar gruodžio mėnesį galima tai vadinti atšalimu, jei naktimis bus 1 ar 2 laipsniai šalčio? Dienomis bus teigiama temperatūra. Kaune kitą savaitę naktį temperatūra gali būti apie nulį, bet daugiau tikrai neatšals”, – sakė E.Šakalytė.
Prognozuojama, kad orai du pirmus dešimtadienius nevės, o visas mėnuo bus šiltesnis už dekadinę normą. Laipsniu už normą šiltesnė prognozuojama ir visa šiemetė žiema.
Daugiausiai įtakos šiltiems orams daro Atlanto vandenynas. Iš jo atslenkantys ciklonai neleidžia žemei atvėsti. Mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje numatoma 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 2,4 laipsnio šalčio).
Pražydo gėlės
Lapkričio pradžioje buvo pasnigę, bet didesnių šalnų nebuvo. Augalai buvo pasirengę žiemoti, tačiau vyraujant šiltiems orams nemažai jų prabudo. Išsprogo agrastų, šermukšnių pumpurai, žydi našlaitės, žiemės.
„Nepamenu tokio šilto gruodžio. Oras toks, lyg lauke būtų pavasaris. Mūsų kieme išsprogo alyvos, serbentai, dygsta tulpės, baltais „kačiukais” apsipylė blindė. Sode pražydo slyva, žydi šliaužiantieji flioksai, primulės”, – stebėjosi pakaunėje gyvenanti Regina Valiuškienė.
Sodininkams neramu, ar nenukentės ne laiku išsprogę ir pražydę augalai.
Kauno botanikos sodo vyresnioji agronomė Vitalija Petrauskaitė tvirtino, kad augalų biologinis ciklas kol kas dar nėra sutrikdytas.
„Kadangi vyrauja pliusinė temperatūra, pradėjo žydėti kai kurie sodo augalai, – sakė V.Petrauskaitė. – Medžiai truputį mažiau nei žoliniai augalai reaguoja į neįprastą šiam laikui oro temperatūrą”.
Vyr. agronomė tvirtina, kad tai – jokia tragedija. „Dar tik žiemos pradžia. Jeigu taip būtų sausio mėnesį, vertintume kitaip”, – sakė V.Petrauskaitė.
Jei orai vės palaipsniui, po truputį, augalai lėtai sugrįš į žiemos miegą. Staiga spūstelėję šalčiai pakenktų pabudusiems augalams”.
Auga voveraitės ir žaliuokės
Neįprastas vaizdas ir miškuose. Čia lyg rudenį gali sutikti grybautojų. Jų surinktų gėrybių atsiranda ir ant turgaviečių prekystalių. Neįprastais orais stebisi ir džiaugiasi didžiausi Lietuvos grybautojai – dzūkai.
Varėnos rajono Merkinės gyventojas Petras Žėkas sakė, kad miškuose pradėjo dygti voveraitės ir žaliuokės.
„Nesu prisiekęs grybautojas, bet vasaros pabaigoje, rudenį pagrybauju. O šiemet, pasirodo, ir žiemą galima eiti grybauti. Praėjusį sekmadienį „pagrybauti” jau buvo galima ir Valkininkų turguje: keletas žmonių pardavinėjo žaliuokes”, – pasakojo P.Žėkas.
Grybai dygsta ir Kauno rajono miškuose: beveik kasdien bent po vieną prekeivį grybais galima aptikti Kauno stoties turguje.
Žvėrys laukia žiemos miego
Zoologijos sode žydi forzitijos ir saulutės, kuriomis gali grožėtis žiemą paprastai į vidaus voljerus uždaromi gyvūnai – beždžionės, mangutai ir kt.
„Šiems gyvūnams pasisekė, kad tokia šilta žiema. Jie išeina į lauką, gauna daugiau gryno oro. Jei būtų minusinė temperatūra, jie būtų uždaryti vidaus voljeruose”, – sakė Zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Virginija Mikutavičienė.
Kai kurie žvėrys turėtų užmigti žiemos miegu. Du juodieji lokiai jau beveik miega ir neišlenda iš savo irštvos, o vienas, vardu Šlepsis, dar neužmigo.
„Lokiai niekada labai kietai neįminga: pamiega tris savaites-mėnesį, tada išlenda iš irštvos, paėda ir vėl užmiega, – tvirtino V.Mikutavičienė. – Lokiai aptingo beveik prieš mėnesį: pradėjo mažiau ėsti, o dabar visai mažai ėda ir neišlenda iš irštvos”.
Neužmigo dar ir kiti Zoologijos sodo gyventojai: meškėnai, barsukai, tačiau jie jau aptingo – pasidavė žiemos ciklui, nepaisant, kad oras visai nežiemiškas.
Šiluma žiemos pradžioje iš vėžių išmušė ir laisvėje gyvenančią gyvūniją. Lietuvoje tebėra paukščių, kurie jau prieš porą mėnesių turėjo išskristi. Pastebėti skraidantys strazdai, juodgalvės devynbalsės. Lydekos, karšiai, kuojos ir kitos žuvys jau turėtų žiemoti po ledu, tačiau tampa žvejų laimikiu. Vabzdžių gausu kaip rudenį. Skraido boružės, voratinklius mezga vorai.
Sinoptikai prognozuoja, kad per Kalėdas bus pliusinė temperatūra, o šeimininkės juokauja, kad dėl tokio šilto oro atkris vienas rūpestis: Kūčių stalui nereikės ieškoti džiovintų grybų – turės šviežių, tik ką prigrybautų.
kas galetu pasakyti, kada prades snigti?