Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant šiuolaikiškas, technologiškai pažangias darbo vietas, didinant darbuotojų našumą, tobulinant jų kvalifikaciją
„Šis memorandumas yra pradėtų darbų tąsa”, – teigė ūkio ministras Vytas Navickas su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte pasirašęs bendradarbiavimo memorandumą dėl Lietuvos ūkio darbo vietų efektyvumo didinimo. Pasak ministro, pagal darbo tempus [O1] Lietuva neatsilieka nuo kitų Europos šalių, kai kurias net lenkia, tačiau dabar mūsų šalis turi pasinaudoti naujomis galimybėmis – už nacionalinio biudžeto ir ES fondų lėšas sukurti technologiškai pažangias darbo vietas. Ministras pabrėžė, kad memorandumas atsirado verslo iniciatyva, ir nuo verslininkų suinteresuotumo diegti naujas technologijas priklausys jo įgyvendinimas.
Modernios darbo vietos – našus darbas
„Šalyje darbo vietų sukuriama pridėtinė vertė yra viena žemiausių Europoje, o pagal gyvenimo kokybės rodiklius Lietuva yra 74 vietoje. Reikia susikoncentruoti ne į šiaip darbo vietų kūrimą, o į užimtumo efektyvumą, kad dirbdamas žmogus užsidirbtų europietiškam gyvenimui. Memorandumas siekia visus išteklius – finansinius, organizacinius ir žmonių – mobilizuoti sprendžiant minėtą problemą, didinant socialinę naudą”, – sakė Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius.
Pigios darbo jėgos laikai Lietuvoje artėja prie pabaigos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė atkreipė dėmesį, kad darbo rinkoje atsirado apie 30 tūkst. laisvų darbo vietų, nes ieškodami didesnio uždarbio į užsienį išvyko aktyvūs, kvalifikuoti darbuotojai. Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, iš 2005 metais emigravusių 58 proc. buvo 20-40 metų žmonės. Iš jų 20,9 proc. turėjo aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą, 63,8 proc. – vidurinį. Pasak ministrės, problema, kad profesinio mokymo mokyklų ir kvalifikacijos kėlimo centrų praktinio mokymo bazė susidėvėjusi, moraliai pasenusi ir neatitinka verslo poreikių. Modernios šalies įmonės, vykdančios tarptautinius užsakymus, darbininkiškų profesijų specialistus (pavyzdžiui, suvirintojus) jau rengia užsienyje. Stengdamos ištaisyti padėtį, memorandume ministerijos, pasitelkusios socialinius partnerius – kitas ministerijas, darbdavių ir darbuotojų organizacijas – įsipareigoja gerinti darbo vietų Lietuvoje kokybę, didinti konkurencingumą ir technologinį lygį bei plėtoti žmonių išteklių vadybą, darbuotojų kvalifikaciją kelti pagal verslo poreikius.
Tikslas – darbuotojai, kurių reikia ūkiui
Memorandumo vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas tolygiai regionų plėtrai. Siekdamos šio tikslo ministerijos įsipareigoja koordinuoti ir remti ES struktūrinės paramos ir nacionalinių lėšų panaudojimą, garantuoti efektyvesnį žmonių užimtumą regionuose, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, didinti investicijas į inovacijas ir modernias technologijas. Numatyta sudaryti sąlygas profesijos mokytojams stažuotis įmonėse, diegti lanksčias profesinio tobulinimo organizavimo formas. Memorandume numatyta skatinti pažangių technologijų demonstravimo ir kvalifikacijos tobulinimo centrų steigimą, žinių branduolių, klasterių, technologinių platformų kūrimą.
„Memorandumas orientuotas į tai, kad rengtume tokių specialistų, kokių ūkiui tikrai reikia”, – teigė V.Blinkevičiūtė. Anot jos, bus įkurta speciali koordinavimo darbo grupė, kuri analizuos problemas ir ieškos jų sprendimo būdų. Per ministerijų inicijuojamas programas ir koordinuojamas valstybės paramos schemas bus siekiama, kad atskirų ūkio ekonominių sektorių plėtra būtų subalansuota ir koordinuota technologiniu ir žmonių išteklių požiūriu.
Į memorandumo tikslų įgyvendinimą tikimasi įtraukti verslo savivaldos institucijas.
Žada paramą
„Šis memorandumas – didelis žingsnis į priekį gerinant situaciją darbo rinkoje”, – gyrė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Jo manymu, jeigu pavyks laikytis memorandume surašytų susitarimų, rezultatai bus išties geri ir naudingi visoms visuomenės grupėms. „Šio dokumento esmė – darbo vietų tobulinimo ir pinigų panaudojimo koordinavimas. Dabar svarbiausia, kokiomis priemonėmis sieksime numatytų tikslų”, – teigė D.Arlauskas. Jo manymu, sveikintina, kad ministerijos bendrus klausimus mėgina spręsti ne tik Vyriausybės lygiu.
Paramą įgyvendinant memorandumą žadėjo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius. Profsąjungos išanalizuos memorandumą ir pateiks siūlymus, kokiu būdu galėtų prisidėti prie darbo našumo kėlimo. „Profsąjungos rems visas iniciatyvas, kuriomis siekiama tobulinti darbo vietas”, – sakė A. Kvedaravičius.
Prie šio memorandumo įgyvendinimo kviečiamos prisidėti Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Žemės ūkio bei kitos ministerijos, darbuotojų mokymu ir rengimu užsiimančios organizacijos.