Patvirtintas rekordinio dydžio kitų metų biudžetas mažai kuo skiriasi nuo ankstesniųjų – yra socialiai orientuotas bei neskatinantis ūkio plėtros. Gera žinia – partijos galų gale susitarė dėl fiskalinės drausmės.
Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Jo pajamos su ES lėšomis sieks 22,168 mlrd. litų, išlaidos sudarys 23,609 mln. litų. Kaip pabrėžia Vyriausybės atstovai, už rekordinį ir socialiai orientuotą biudžetą balsavo dauguma Seimo narių. Konservatoriai laikėsi žodžio, kad parems valdančiąją mažumą, o likusios opozicinės frakcijos visą pirmiau išsakytą kritiką dėl biudžeto išreiškė balsuodamos prieš.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis dar svarstant biudžeto projektą neabejojo, kad Seimas jį patvirtins, nes biudžetą gerai įvertino specialistai. Be to, kiekvienai sričiai pinigų atseikėta daugiau nei pernai, o atmetus projektą reikėtų tenkintis 2006 metų suma.
Ekonomikos specialistai konstatuoja, kad padidėjusiomis lėšomis bus užlopytos skylės, tačiau ryškių permainų tikėtis neverta. „Ačiū Dievui, biudžetas dar ne viską lemia šalies ekonomikoje, nors tai nepaprastai svarbus finansinis dokumentas ir didžiausia valstybės galimybė įsikišti į šalies ekonominį gyvenimą”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, biudžetas nėra blogas, nes atitinka gana patrauklią dabartinę situaciją, tačiau jis orientuotas į dabartį, o ne į ateitį.
Verslui – trupiniai
Kaip didžiausią minusą specialistai įvardija menkas lėšas konkurencingumo bei smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, inovacijoms diegti. Štai inovacijų ir konkurencingumo skatinimui jau patvirtintame 2007 metų biudžete skiriama vos 11,9 mln. litų, eksporto skatinimui numatoma skirti 13 mln. litų, o smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui planuojama skirti 15,1 mln. litų.
Ne itin socialiai orientuotu biudžetu sužavėtos asocijuotos verslo organizacijos piktinosi, kad bendra suma, skirta verslo sektoriui, sudaro 40 mln. litų., o vien Valdovų rūmų atstatymui 2007 metais žadama skirti 38,7 mln. litų.
„Gerai, kad tas biudžetas socialiai orientuotas, tačiau Vyriausybė skiria per mažai dėmesio priemonėms, kurios ateityje užtikrintų ekonomikos kilimą. Apie tai kalbėta daug, bet šitų deklaracijų atspindžių biudžete aš nepamačiau. Matyt nebuvo atliktas parengiamasis darbas, tai ir nebuvo kaip skirti pinigų”, – sakė „DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Anot Nausėdos, nenormalu, kai biudžeto planas sudaromas dviem scenarijais – iki šiol neaišku, ar kitąmet gyventojų pajamų mokestis bus sumažintas iki 24 proc., ar nebus. „Vyriausybė čia pasiliko laisvas rankas, bet verslui toks neapibrėžtumas yra peilis”, – teigė Nausėda.
Susitarė dėl drausmės
Valdančiąją koaliciją sudariusios partijos bei konservatoriai vakar taip pat pasirašė ilgai lauktą susitarimą dėl fiskalinės drausmės. Šį dokumentą, kurio esmė – neteikti pasiūlymų, kurie didintų biudžeto deficitą bei valstybės įsipareigojimus, Vyriausybė pasiūlė siekdama užtikrinti eurui įvesti reikalingą ekonomikos stabilumą. Pasak premjero, kadangi pasirašiusiųjų partijų atstovai Seime sudaro beveik dviejų trečdalių daugumą, problemų, siekiant išlaikyti fiskalinę drausmę, neturėtų kilti.