Pirmas žingsnis į gerą savijautą – išmokti įsiklausyti į save. Tuo įsitikinusi Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Vilniaus savivaldybės Sveiko miesto biuro vadovė Danguolė Vaitkienė. Pašnekovės metodika labai paprasta. Ji valgo tai, ko norisi, geria daug vandens, kas rytą mankštinasi. Jėgas atgauna gamtoje, prie vandens telkinių. Žiemą ji nepraleidžia progos išsimaudyti ledinėje jūroje, o vasarą lakstyti basomis per įkaitusius anglis.
Pritūpimai nuo pat vaikystės
Sveiką gyvenimo būdą D.Vaitkienė propaguoja nuo pat vaikystės. Matyt, neatsitiktinai sveikuolė rinkosi ir specialybę – Gedimino technikos universitete ji baigė aplinkosaugos studijas. O nuo 1997 metų dirba Sveiko miesto biure. Ji ne tik skatina sveikai gyventi ir atsisakyti žalingų įpročių kitus, bet ir pati laikosi sveikos gyvensenos taisyklių.
„Esu visiška abstinentė, niekuomet nebandžiau rūkyti, netraukė išbandyti ir jokias kitas priklausomybes”, – sako pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad tai paveldima, nes „užkoduota” genuose ir eina iš kartos į kartą. Akmenėje užaugusios Sveiko miesto biuro vadovės tėvų namuose taip pat nei kalbos nebuvo apie kokius nors žalingus įpročius.
Nuo mažens D.Vaitkienė buvo pratinama, kad reikia netingėti, nesuglebti, nuolat mankštintis. Nors didelė sportininkė nebuvo, žaidė krepšinį, buvo stendinio šaudymo mėgėja, šokėja. Kiekvieną dieną pradėdavo 50 pritūpimų. Šį įprotį ji išsaugojo iki šių dienų.
Alkoholio neragaujanti moteris neatsisako kavos. Tikina jos nemėgstanti, tačiau, kadangi spaudimas nuolat būna žemas, tai padeda jį kiek pakelti. Kraujospūdis padidėja ir pasimankštinus. Ypač geras pratimas, kurį rekomenduoja – atsigulus ant nugaros 10 minučių palaikyti neaukštai iškeltas suglaustas kojas. Neblogas „vaistas” ir 50 pritūpimų.
Susikūrė savo sistemą
Sveiko miesto biuro vadovė sako, kad dabar jai vien pritūpimų nepakanka. Kiekvieną dieną vos pabudusi ji apie 10 – 15 minučių mankštinasi. Nors neilga, mankšta reguliari, todėl veiksminga. Mankštos sistemą Danguolė susikūrė pati, paėmusi atskirus pratimų elementus iš įvairių sveikatingumo sistemų. Joje yra ir vienas kitas pratimas iš kiniečių sveikatingumo mankštos tai -či.
Tai – či pratimais kas rytą dieną pradeda ir apie 500 vilniečių savivaldybės iniciatyva, kuri buvo gerokai sukritikuota, rengiamuose miesto aikštėse ir skveruose užsiėmimuose. Į juos susirenka daug jaunimo, ne tik pensininkų. D.Vaitkienė sako, kad ir pati juose mielai sudalyvautų, jei į darbą skubėti nereikėtų.
Ar kiekvieną mielą dieną sportuoti netingu? Pasitaiko, kaip ir visiems. Tačiau didžiausiems tinginiukams D.Vaitkienė pataria bent lovoje gulint kiek pajudėti, kad ir paprasčiausiai iškėlus kojas dviračiu „pavažiuoti”. Tiks ir kokias 10 minučių pašokti, įsijungus mėgstamą muziką. Pati kartais, paįvairinimui, mankštą keičia šokiu.
Ypač pajudėti svarbu moterims. Kaip gi kitaip išsaugosi grožį ir grakštumą? Ir nė nebandykime pačios sau teisintis, kad laiko neturime, nes rytą reikia šeimai pusryčius paruošti ar pietus pagaminti. Pasimankštinti galima ir virtuvėje tarp puodų besisukiojant, tereikia noro, įsitikinusi pašnekovė. „Ir nereikės jokių sporto klubų, kurių paslaugos brangiai kainuoja”, – sako.
Vasarą – tik šaltas maistas
D.Vaitkienės maitinimosi įpročiai – taip pat netradiciniai. Rinkdamasi, kada ką valgyti, ji vadovaujasi kiniečių išmintimi. O ji sako, kad vasarą mūsų organizmui nereikia šilto ir sunkaus maisto. Todėl renkasi lengvus šaltus užkandžius – salotas, daržoves, vaisius. Labai mėgsta pomidorus. Valgo ir agurkus, salotas, kitus žalumynus. Jų ir kitų daržovių bei uogų nusipirkti savaitgaliais keliauja į turgų.
Žiemą atvirkščiai – mums būtinas šiltas maistas. Tada tinka valgyti daugiau neriebių mėsos patiekalų – veršienos ar paukštienos. „Tikrai neesu vegetarė, mėsą valgau” – patikina. D.Vaitkienės įsitikinimu, vienas pagrindinių sveikos mitybos principų yra valgyti tai, ką mėgsti ir ko norisi, nes tai mums sveikiausia. Svarbu daug gerti, po 2 – 3 litrus vandens arba arbatos kasdien.
Labai blogas lietuvių įprotis – būtinai suvalgyti viską, kas įdėta lėkštėje, nes palikti nepatogu, jei esi svečiuose ar gaila išmesti. „Kad ir labai negražu, kai tik nebenori, tuoj pat reikia sustoti valgius. Pati visuomet šito principo laikausi ir savo artimuosius mokau. Namuose niekuomet nėra diktato, ką reikia valgyti. Visi laisvai valgo tai, ko tuo metu norisi, o tiksliau – renkasi mūsų organizmas, tai, ko jam labiausiai reikia”, – aiškina pašnekovė.
Jai nepriimtinos jokios dietos. „Tai mados dalykas. Niekuomet gyvenime nebandžiau jų laikytis ir net nežinau, kas tai yra”, – kvatojasi moteris. Ir tikrai, matyt, jų Danguolei nereikia. Jaunatviškai atrodanti šviesiaplaukė tiesiog kunkuliuoja energija. Sveikatos sutrikimai D.Vaitkienės nekamuoja ir gydytojų kabinetų durų varstyti netenka.
Traukia ekstremalūs pojūčiai
Jei būna kur nors išvažiavusi į gamtą ar atostogauti, Sveiko miesto biuro vadovė mėgsta rytais pabėgioti. „Pajūryje visuomet anksti keliuosi, kokią šeštą valandą, ir koks bebūtų oras ar vandens temperatūra, bėgu prie jūros ir maudausi”, – pasakoja Danguolė.
Progai pasitaikius ji nesibaimindama į jūros bangas neria ir žiemą. Dažniausiai ten išsiruošia sausį ar vasarį, per pačius speigus. Ar neperšąla? „Čia svarbiausias – psichologinis pasiruošimas. Jei galvosi, kad sušalsi, tai taip ir bus. Bet jei negalvoji, tai nieko”, – tikina niekuomet nė slogos po šių maudynių nesusigriebianti.
Maža to, moteris yra išbandžiusi ir karštas anglis. Sako, per jas ar per laužus lakstydama basa nė sykio nėra nudegusi kojų padų. „Daugelis netiki. Net vokiečių mokslininkai, tyrinėję šį reiškinį, stebėjosi, kaip čia yra. O viskas paprasta – reikia tam pasirengti psichologiškai”, – aiškina Danguolė.
Retsykiais ji išsirengia į pirtelę pasikaitinti ir į baseiną pasipliuškenti kartu su būreliu bendraminčių sveikuolių. Paprastai pasikviečia ir kokį sveikos gyvensenos specialistą, mediką kuris ką nors naujo ar įdomaus papasakoja, supažindina su naujomis sveikatingumo procedūromis. Čia pat jos ir išbandomos.
Įtampą išsklaido vanduo
Kaip ir daugelis iš mūsų D.Vaitkienė daug dirba, o darbe netrūksta stresų ir įtampos. Geriausiai ją išsklaidyti padeda buvimas gamtoje, ypač prie čiurlenančio vandens, ankstyvi rytiniai pasivaikščiojimai. Deja, gyvena miesto centre, iki darbo visai netoli, tad rytais į gamtą ištrūkti nepavyksta. Tačiau kai tik ištaiko laisvo laiko moteris važiuoja į Belmontą, prie krioklių.
Atokvėpiui ji ieško nuošalesnių vietų, šalia upelio ar kito kokio vandens telkinio, kur nors kaime, toliau nuo miesto šurmulio, kur gali netrukdoma pabūti su savimi. Gerą savijautą jai išsaugoti padeda ir gyvenimo filosofija, kurios pagrindinis principas – visa, kas mums nutinka, gera ar bloga, reikia priimti kaip neatsitiktinį dalyką, pasirengimą būsimiems įvykiams.
„Dar labai svarbu išsaugoti optimizmą, mokėti džiaugtis kiekviena diena, žmonėmis, kuriuos sutikai, darbais, kuriuos dirbi, tikėti jų prasmingumu. Nekaupti savyje pykčio, neapykantos, nedaryti blogų darbų. Lietuvius dažnai sugraužia pavydas, kad kaimynas turi didesnį baseiną ar jam geriau sekasi”, – dalijasi patirtimi.
Ar pavyko sveikos gyvensenos įpročius įskiepyti kitiems šeimos nariams, draugams? „25 metų amžiaus sūnui šiuo metu labiau rūpi panelė, o ne rytinė mankšta. Ko norėti, jaunas dar. O apie vyrą nieko negaliu pasakyti, nes šiuo metu gyvenu viena”, – aiškina Danguolė. Tuo tarpu drauges sveikatingumo dvasia tikrai užkrėtė.
Giedrė Budvytienė