Vaikų elgesio scenarijus pirmiausia kuriamas šeimoje
Vis dažniau išgirstame apie prievartą ir smurtą tarp vaikų mokyklose.
Tyrimai parodė, kad smurto ir priekabiavimo atvejų nedaugėja, tačiau agresyvėja mergaitės, atsiranda sunkesnių ir žiauresnių negatyvaus elgesio formų. Ši tendencija pastebima vis jaunesniame amžiuje.
Kodėl vaikai tokie agresyvūs? Gal ir sunku patikėti, tačiau po agresija gali slėptis neviltis ar pagalbos šauksmas.
Priežasčių – daug
Agresyvumo priežastys gali būti biologinės – nėštumo ar gimdymo traumos, centrinės nervų sistemos pakenkimas gali nulemti agresyvų elgesį. Taip pat psichologinės, individualios asmenybės savybės, žemas savo elgesio kontrolės lygis, dėmesio problemos, nepakankamas savęs vertinimas, atsilikusi moralinė branda.
Socialinė aplinka – svarbiausias ir didžiausią poveikį darantis veiksnys asocialiam elgesiui formuotis. Tai – šeima, draugai, mokykla, bendraamžių grupės, visuomenės informavimo priemonės, kompiuteriniai žaidimai ir pan. Šie išoriniai veiksniai labai veikia asmenybės socializacijos procesą, nes nusikalstamai elgtis dažniausiai yra išmokstama. Vaikas neauga vienas, jis gyvena visuomenėje, kurioje mokosi, pažįsta jos požiūrį į vertybes, įsitikinimus, elgesio būdus. Šis socializacijos procesas vyksta visą gyvenimą. Nepageidautinas elgesys gali atsirasti dėl įvairių šio proceso trūkumų.
Be abejo, pirmoji ir svarbiausia institucija – šeima. Būtent tėvai pradeda formuoti vaikų moralines vertybes ir normas, elgesio modelius. Jie rašo savo vaikų elgesio scenarijų. Vaikai negimsta savaime drausmingi, paklusnūs, turėdami gerą vertybių sistemą. Juos visko reikia išmokyti, o pirmieji mokytojai yra mama ir tėtis. Dažnai tėvai nori, kad pedagogai, specialistai išmokytų jų vaikus atsakomybės ir drausmės, bet šito jie pirmiausiai turėtų mokytis namie.
Trūksta darnos
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad linkę nusikalsti vaikai auga daug nepalankesnėmis sąlygomis nei kiti jų bendraamžiai. Šeima gali būti pirmasis institutas, galintis paskatinti nusikalstamo elgesio užuomazgas.
Dažniausiai tai būna rizikos grupės šeimos, kuriose vyrauja nepalankios asmenybės raidos sąlygos. Tai šeimos, kuriose vartojamas alkoholis ir narkotikai, kurioms trūksta darnos dėl nuolatinių tėvų konfliktų.
Tokių šeimų vaikai dažnai patys pradeda vartoti alkoholį, narkotikus, ima vagiliauti, neturi savikontrolės. Kai vaikai tampa smurto liudininkais ar patys patiria smurtą, gali suprasti tai kaip priimtiną problemų sprendimo būdą ir todėl pradeda patys agresyviai elgtis su bendraamžiais.
Išvyksta svetur
Išsiskyrusių, išvykusių į užsienį tėvų vaikai taip pat yra rizikos grupė. Pastaruoju metu vis daugėja šeimų, kai vienas arba abu tėvai išvykę į užsienį uždarbiauti.
Šis reiškinys ypač skaudžiai paliečia tuos vaikus, kurių išvykusi mama, nes ji vaikui dažniausiai reikšmingesnė nei tėtis. Vien „Vyturio” vidurinėje mokykloje šiuo metu yra 50 šeimų, kurių tėvai išvykę į užsienį.
Kita asmenybės raidos nepalanki sąlyga – nenuoseklus auklėjimas. Tėvai auklėja labai skirtingai: vieni kariškai, kiti visai laisvai, o treti renkasi tai vieną, tai kitą būdą, pagal tai, kaip tą dieną klostėsi reikalai darbe.
Šeimos auklėjimo ypatumai visada turi ryšį su vaiko elgesiu ir emocijomis. Nenuosekliai auklėjama, kai vienas iš tėvų ką nors leidžia, o kitas – draudžia.
Toks tėvų elgesys skatina vaikų elgesio dvilypumą ir manipuliacijas.
Neįmanoma pervertinti vaiko ir tėvų emocinių ryšių reikšmingumo. Labai svarbu, kad vaikas iš tėvų gautų meilę ir šilumą.
Emocinio ryšio stoka taip pat lemia elgesio sutrikimus. Pavyzdžiui, vagystė gali būti kaip nesąmoningas prarastos tėvų meilės ieškojimas.
Mokykla – svarbu
Nors šeima atlieka pagrindinį vaidmenį asmenybės socializacijoje, tačiau pakankamai didelį poveikį vaiko asmenybei daro mokykla ir bendraamžiai.
Mokykloje svarbus yra jos darbo organizavimas, mokytojų požiūris į mokinius (ypač į nepažangius).
Kartais atrodo, kad mokytojai tampa bejėgiai su savo tradiciniais pedagoginiais metodais prieš vaikų ir paauglių vystymosi energiją. Jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti.
Todėl, stengdamiesi neutralizuoti bendraklasių ir mokytojų neigiamus vertinimus, paslėptą ar atvirą antipatiją savo atžvilgiu, asocialūs vaikai savo ruožtu pradeda ignoruoti jų poveikį, elgiasi šiurkščiai bei įžūliai, imasi fizinės jėgos, grasinimų ar prievartos. Maža to, gali susiformuoti priešiškumas mokyklai ir jos aplinkai.
Nors, kaip parodė „Vyturio” vidurinėje mokykloje atliktas tyrimas apie VI – IX klasių mokinių tėvų požiūrį apie šią ugdymo įstaigą, rezultatai išties nudžiugino: 76 proc. tėvų teigė, kad jų vaikai šioje mokykloje jaučiasi gerai arba labai gerai, 80 proc. tėvų patenkinti savo vaikų ir pedagogų santykiais ir 83,3 proc. tėvų patenkinti mokymo lygiu.
Ieško kitur
Vaikai, kuriems nesiseka mokykloje, apsunkinti santykiai su bendraklasiais, ieško tokių grupių, kuriose jaustųsi įvertinti, saugūs ir pripažinti.
Deja, dažniausiai tokios grupės būna asocialios. Būtent asocialioje bendraamžių grupėje jie kompensuoja įprastoje aplinkoje patiriamas nesėkmes ir užsitikrina minimalų psichologinį komfortą. Kuo blogesni tėvų ir vaikų santykiai, tuo tėvų įtaka vaikams silpnesnė, o bendraamžių – atitinkamai stipresnė.
Tėvų pavyzdinis elgesys, moralinių vertybių ir normų ugdymas, šiltas ir glaudus emocinis ryšys tarp šeimos narių, nuoseklus auklėjimas, aiškių taisyklių ir ribų nustatymas, nepalankių šeimos sąlygų mažinimas gali stabdyti vaikų nusikalstamo elgesio formavimąsi.
Nors pusvalandį per dieną parodytas nuoširdus dėmesys vaikui suteiktų svarbumo ir reikalingumo pojūtį.
Taip pat svarbu, kad mokykloje tokie mokiniai sulauktų kuo daugiau teigiamų vertinimų, paskatinimų, būtų įtraukiami į jiems reikšmingas veiklos sritis, dažniau būtų pastebimos ne tik neigiamos, bet ir teigiamos savybės.
Kiekvienam vaikui labai svarbu tiek šeimoje, tiek mokykloje jaustis reikalingam ir svarbiam.