Nors vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai metų pabaigoje buvo šešis kartus mažesnis nei Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, mūsų šalies profsąjungų reikalavimus sparčiai didinti algas ekspertai vadina utopiniais.
„Visų pirma reikia padidinti produktyvumą. Jei didėtų tik algos, smarkiai išaugtų infliacija, kuri „suvalgytų” visas papildomas pajamas”, – sakė uostamiestyje banko „DnB NORD” parengtą Lietuvos ekonomikos apžvalgą pristatęs šios finansinės institucijos prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.
Anot jo, viena iš džiuginančių tendencijų šalies ūkyje yra tai, jog išaugo investicinių prekių, kurių reikia norint sparčiai modernizuoti šalies ūkį, importas.
„Iki šiol ir įmonės buvo pasidavusios nekilnojamojo turto pirkimo bangai bei investuodavo ne į gamybos modernizavimą, o į pastatus. Ekstensyvios verslo plėtros nebegali būti, nes trūksta darbo jėgos – šalyje fiksuojamas tik vadinamasis natūralus nedarbas. Vienintelė išeitis – modernizuotis”, – sako ekspertas.
V. Titarenkos teigimu, investicijoms kylančios bazinių palūkanų normos trukdyti neturėtų. Manoma, kad Europos centrinis bankas bazines palūkanas dar padidins ne daugiau kaip 0,7 proc., o tai esą nestabdys investicijų, juolab kad auga įmonių pelningumas. Pernai jis pakilo į aukščiausią lygį per visą statistikos apžvelgiamą laikotarpį, tačiau ir ši riba, anot eksperto, šiemet gali būti viršyta.
Nors Lietuva pastaruoju metu pagal realiojo bendrojo vidaus produkto augimo tempus (8,5 proc. per pirmą 2006 metų pusmetį) gerokai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos – atitinkamai 11,7 ir 12 proc., V. Titarenka atkreipia dėmesį į tai, kad šiose šalyse jau galima pastebėti ekonomikos perkaitimo požymių.
„Liūdniau yra tai, kad Lietuva tapo paskutiniąja mažiausiai investicijų pritraukiančių šalių grupėje. Mes su Latvija ir Lenkija nuolat lenktyniaudavome tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo srityje ir, deja, visada atrodydavome prastai. Dabar Lietuva šioje šalių grupėje atrodo netgi tragiškai. Pavyzdžiui, Latvija šiemet pritraukė penkis kartus daugiau investicijų nei Lietuva. Lenkijoje kuriasi stambių korporacijų atstovybės, mokslinių tyrimų centrai, kurių išradimai pritaikomi Kinijoje ar kitose Azijos šalyse vykdomai gamybai”, – sakė „DnB NORD” prezidento patarėjas.
Nors Lietuva pagal eksporto augimo apimtis pirmauja Europos Sąjungoje (ES), tačiau auga tik vadinamasis reeksportas (ne Lietuvoje pagamintų prekių eksportas). Šioje srityje Lietuvai padeda tokios augančios šalys, kaip Rusija, Baltarusija bei Kazachstanas. Eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis auga sparčiau nei į ES.
„Kitos sparčiai augančios šalys – Indija ir Kinija – Lietuvai kiša koją, nes mūsų ūkyje dominuoja tradiciniai sektoriai, kurių gaminamai produkcijai darosi vis sunkiau konkuruoti su kiniška ar indiška”, – sakė V. Titarenka.