Ūkio ministerija pajūrio nepastebi

Keturios pajūrio savivaldybės tikėjosi milijonų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pajūrio turizmo infrastruktūros plėtrai, tačiau tam koją pakišo vienintelės Ūkio ministerijos nepritarimas.

Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos miestų merai ketina dar kartą kreiptis į Ūkio ministeriją ir išreikšti susirūpinimą nepakankamu dėmesiu pajūrio rekreaciniam regionui.

Šios savivaldybės lapkričio pabaigoje šalies premjero bei Finansų ir Ūkio ministerijų paprašė atsižvelgti į Seimo siūlymą papildyti Sanglaudos skatinimo programą išskiriant pajūrio rekreacinį regioną ir jam numatant atitinkamas lėšas.

Tačiau dėl Ūkio ministerijos nepritarimo pajūrio rekreacinis regionas nebuvo išskirtas ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų 2007-2013 metams programoje, kuri bus teikiama pagrindiniame Europos Komisijos tvirtinamame dokumente.

Veiksmų programoje minimi tik Šiaurės Rytų Aukštaitijos, Žemaitijos, Nemuno slėnio ir jo artimiausių apylinkių ir kai kurie Vidurio Lietuvos rajonai. Todėl pajūrio savivaldybės ministerijos prašo paaiškinti, kuriam regionui jos priskiriamos Sanglaudos veiksmų programoje.

Keturios savivaldybės ministerijai taip pat pateikė patikslintą prioritetinių viešojo turizmo objektų sąrašą 2007-2013 metams. Mat pavasarį prašydama informacijos apie savivaldybių rengiamus ar planuojamus rengti paveldo ir turizmo projektus ministerija nenurodė, kad jų reikia prioritetiniam viešojo turizmo objektų sąrašui.

Sezoniškumui mažinti savivaldybės siūlo pramogų, kultūros ir sporto infrastruktūros plėtrą: Klaipėdos universalios arenos (kainuotų apie 80 mln. litų) ir Palangos kurorto sporto ir pramogų komplekso (apie 16,5 mln. litų) statybas, Neringos paplūdimių pramogų ir sportinio komplekso infrastruktūros išvystymą (apie 1 mln. litų).

Viešojo turizmo objektų sąraše numatyta ir konferencinio turizmo plėtra – tokie centrai turėtų išdygti Klaipėdos piliavietėje, senosios pilies vietoje (kainuotų apie 100 mln. litų) ir Nidoje.

Taip pat siūloma Kuršių marių mažųjų uostelių tinklo plėtra, kuriai įgyvendinti iš viso reikėtų per 70 mln. litų.

Paplūdimių rekreacinės infrastruktūros išvystymui pajūrio ruože reikėtų apie 33 mln. litų, o kempingams Smiltynėje ir Nemirsetoje įrengti – apie 13 mln. litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.