Šią vasarą paplūdimių gelbėtojai turi itin daug darbo. Vien Klaipėdos paplūdimiuose skendo 36 žmonės. Trys skendusieji žuvo. Net 11 žmonių Klaipėdos paplūdimiuose skendo praėjusį savaitgalį.
Dar blogesnė padėtis yra Neringoje, kur nuo praėjusio ketvirtadienio kasdien skendo po 9 – 11 poilsiautojų, iš kurių pusė – užsieniečiai.
Palangoje ir Šventojoje šiemet skendo apie 30 žmonių. Dviejų išgelbėti nepavyko.
Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Algirdas Stasytis teigė, kad dažniausiai skęsta nepaisantieji ženklų ir gelbėtojų įspėjimų nesimaudyti.
„Ypač dažnai skęsta atvykėliai iš kitų miestų. Vietiniai atsargesni, nes jiems nuolat per regioninę spaudą ir televiziją primenama, kaip tinkamai elgtis paplūdimyje”, – pastebėjo pašnekovas.
Daugiausiai darbo gelbėtojams būna, kai plevėsuoja raudona vėliava, įspėjanti, kad maudytis pavojinga. Tada jie bėgioja pakrante su garsiakalbiais, įspėdami poilsiautojus elgtis atsargiau ir neiti gilyn į vandenį. Esant dideliam bangavimui ypač pavojinga šokinėti per bangas. Besidžiaugdami didžiulėmis bangomis žmonės nepajunta, kaip srovė juos įtraukia ir nuneša kur gausu duobių.
A.Stasytis patarė neiti maudytis su pripučiamais žaislais, ratais ar čiužiniais. Jis ne kartą matė, kaip besimaudydami su pripučiamais ratais vaikai panirdavo žemyn galva į vandenį ir nesugebėdavo išnirti.
Nereikėtų paplūdimyje pernelyg pasitikėti ir savo sugebėjimais plaukti. Pasak gelbėtojo, net geriausi plaukikai, įpratę plaukioti baseine, patekę į banguotą jūrą neretai sutrinka.
Atsargiau reikėtų eiti maudytis ir turintiems negalią, ypač sergantiems širdies ligomis bei išgėrusiems arba saulėje persikaitinusiems žmonėms. A.Stasytis sakė, kad net du žmonės šiemet nuskendo dėl savo negalios – vienas žuvęs turėjo širdies stimuliatorių, o kitas buvo I grupės invalidas.
Turintiems negalių, išgėrusiems ar nemokantiems plaukti žmonėms nederėtų maudytis vieniems. Reikėtų mėginti būti arčiau žmonių, kad prireikus pavyktų pasišaukti pagalbos.
Tėvai turėtų nepamiršti saugoti savo mažamečių atžalų ir nepalikti jų vienų prie vandens.
Pradėjusiems skęsti, svarbiausia nepasimesti ir mėginti kuo ilgiau išsilaikyti ant vandens. Jei įmanoma, A.Stasytis siūlė plaukti išilgai kranto, kol išplauks iš duobės, o gelbėtojus mėginti prisikviesti šaukiant ir rankomis plojant per vandens paviršių.
Nemokantiems plaukti nepatartina eiti maudytis giliau nei iki juosmens, o kai jūra banguota, patartina būti dar seklesnėse vietose.
Giedrė Balčiūtė