Po pusantrų metų trukusių paieškų Seimui netrukus bus pasiūlyta, kaip geriau užtikrinti viešojo intereso gynimą
Dar 2005 metų pradžioje Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, tobulinusi viešojo intereso gynimo teisinį reglamentavimą, pagaliau baigė savo darbą. Jo rezultatas – specialaus įstatymo projektas ir siūlomos dar kelių svarbių teisės aktų pataisos.
Iš įvairių specialistų ir parlamentarų sudarytai darbo grupei vadovauti pradėjęs tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas šios veiklos neatsisakė ir tapęs paprastu tautos išrinktuoju. LŽ jis teigė, kad iš esmės jau parengtas Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose įstatymas pareikalavo ne tik laiko, bet ir jėgų. „Buvo labai daug skirtingų nuomonių. Iš pradžių vos sugebėjome sukurti koncepciją. Kilo abejonių, ar suteikdami didelius įgaliojimus visuomenės atstovams nepaskatinsime jų piktnaudžiauti tokia teise. Reikėjo įvairių saugiklių. Iš viso buvo net trys projektai, kuriuos nuolat koregavome”, – pasakojo socialliberalų lyderis.
Daugiau teisių
Paulausko teigimu, minėtas įstatymas viešąjį interesą leistų ginti pavieniams žmonėms, jų grupėms, visuomeninėms organizacijoms, bendruomenėms. Pagal dabar egzistuojančią tvarką jos negali teikti atitinkamų ieškinių teismui, nes neįeina į tokią teisę turinčių subjektų grupę.
Taip pat norima konkretizuoti prokuratūros, valstybės ir savivaldybės institucijų kompetenciją ginant viešąjį interesą. Jos negalėtų siūlyti fiziniam ar juridiniam asmeniui kreiptis į teismą pačiam turėdamos pagrindą manyti, kad pažeistas viešasis interesas.
Be kita ko, darbo grupė siūlo keisti ir Prokuratūros įstatymą numatant, kad prokurorai viešąjį interesą gina ir tais atvejais, kai kitos tai daryti privalančios įgaliotos institucijos nesiima priemonių. Kitaip tariant, prokurorai galėtų rodyti iniciatyvą.
Pasak Paulausko, Generalinei prokuratūrai būtų pavesta įdiegti informacinę sistemą, kurioje būtų kaupiami duomenys apie ieškinius, pateiktus siekiant ginti viešąjį interesą, bylų nagrinėjimą ir panašiai.
Neabejoja sėkme
Viena specialaus įstatymo iniciatorių, buvusi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė prisiminė, kad šiam parlamentiniam padaliniui ne kartą tekdavo gerokai paplušėti, kad teisėsauga imtųsi ginti viešąjį interesą. „Kartais jis būdavo niekam neįdomus. Be to, ir bendruomenių kova dažnai patirdavo nesėkmę”, – teigė parlamentarė. Jos manymu, jei Seimas palaimins naujojo įstatymo projektą ir siūlomas dabar galiojančių teisės aktų pataisas, viešojo intereso gynimas būtų užtikrintas šimtu procentų.
Paklausta, ar tokios pataisos pakeis pačių teisėsaugininkų supratimą apie viešojo intereso gynimą, Steiblienė teigė tuo neabejojanti.
Ji pabrėžė, kad prokurorai, kaip, beje, ir kiti viešojo intereso gynėjai, būtų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Be to, iš valstybės biudžeto pagal projektą bylinėjimosi išlaidos būtų atlyginamos net ir tuo atveju, jei teismas visiškai ar iš dalies atmestų ieškinį viešajam interesui ginti.
Finansinė našta pasiteisintų
Specialaus įstatymo projekte numatoma, kad viešojo intereso gynimo veiklai finansuoti iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojams būtų skiriamos lėšos pagal specialiąją programą. Projekto iniciatoriai neslepia, kad pinigų prireiktų ne tik teisinėms procedūroms vykdyti, bet ir naujiems, pavyzdžiui, prokurorų, etatams steigti.
Kokia papildoma finansinė našta tektų valstybei, kol kas neprognozuojama, tačiau pabrėžiama, kad viešojo intereso gynimas – būtent tas atvejis, kai tikslas pateisina priemones. „Mes tikrai pakelsime tą naštą, o svarbiausia, kad bus apsaugoti žmonių interesai. Juk galiausiai tai tų pačių mokesčių mokėtojų pinigai”, – sakė Steiblienė.
Koordinuotų taryba
Kad sistema veiktų efektyviai, siūloma prie Vyriausybės sudaryti Viešojo intereso gynimo koordinavimo tarybą, į kurią būtų deleguoti įvairių institucijų atstovai. Tai būtų patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri analizuotų viešojo intereso gynimo veiklą, teiktų siūlymus dėl jos gerinimo, vykdytų stebėseną nacionaliniu mastu, atliktų kitas susijusias funkcijas.
Parengus aiškinamąjį raštą minėtų teisės aktų projektų paketą netrukus planuojama registruoti Seimo posėdžių sekretoriate ir po to teikti parlamentarams. Paulauskas LŽ vylėsi, kad Seimui pakaks politinės valios palaiminti jo vadovautos darbo grupės siūlymus.
Susirūpinti tinkamesniu viešojo intereso gynimu kai kuriuos politikus paskatino padažnėję atvejai, kai tokių savo galimybių dažnai neišnaudoja pačios valdžios institucijos, pasiduodančios privataus verslo įtakai.