Ansamblis „Lietuva” kviečia kauniečius pasižiūrėti naują programą „Lietuviškos giesmės”
Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva” vienos dalies teatralizuotas koncertas įvyks Kauno muzikiniame teatre gruodžio 6 d. (trečiadienį) 18 val. Šio spektaklio premjera buvo parodyta gegužę Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje ir sulaukė ypač šiltų publikos bei kritikų vertinimų.
Spektaklio „Lietuviškos giesmės” libretą sukūrė aktorė bei poetė Birutė Marcinkevičiūtė-Mar, jį režisavo Alvydas Šlepikas, scenografijos autorius – Jonas Arčikauskas.
Jame remiamasi senųjų lietuvių liaudies kalendorinių švenčių (Pusiaužiemio, Blovieščiaus, Šv. Motiejaus, Juozapinių, Šv. Izidoriaus, Gegutės šventės, Obuolių Krikšto, Jokūbinių, Šv. Mato, Šv. Pranciškaus ir kt.) papročiais, atėjusiais iš ankstyvųjų pagoniškų ir vėlesniųjų krikščioniškų švenčių tradicijų. Sakraliuose ir žaisminguose kalendorinių švenčių ritualuose, dainose ir šokiuose visados buvo juntama gamtos ir žmogaus vienovė, žmogišką gyvenimą serginčių gamtos dvasių globa. Pavyzdžiui, pavasarį, pasitikdami paukščius žmonės sveikindavo juos imituodami sparnų plazdenimą, stuksendavo į avilius žadindami bites. Po tirpstantį sniegą barstydavo sėjos grūdų. Vyrai, prieš ardami pirmąją vagą, bučiuodavo žemę, o lauko darbų pabaigtuvių dieną būdavo einami rateliai, „kad iš ten jokia dvasia nepabėgtų”, rituališkai užkasamas pirmojo derliaus duonos kepalas. Palydėdami saulę mūsų protėviai kūlversčiais ritinėdavosi žeme, o rudenėjant skambindavo šv. Pranciškaus varpeliais, apeidami laukus saulės kryptimi.
Senoliai sakydavę, kad visas mūsų gyvenimas turi būti kaip giesmė – visi paklūstame Laiko dievui, šlovindami jį savo būtimi, darbais, šokiais, dainomis, malda, tyla.
Nors spektaklio „Lietuviškos giesmės” ašis – gamta ir žmogaus būtis, tačiau jame nestinga ir labai nuotaikingų scenų. Tai vyrų šokis su dalgiais (Pabaigtuvių šokis), siautulingas alaus ragautuvių šokis, netgi lyrinė meilės scena… Spektaklyje naudojama ir šiuolaikinė vaizdo technika, kuri sustiprina meninį ryšį tarp gamtos paslaptingumo, jos sakralumo ir muzikos bei šokių.
Visą koncerto programą atliks ansamblis „Lietuva” (vadovas Giedrius Svilainis) ir ansamblio vaikų studija „Žolynėlis” (vadovė Estera Paukštytė-Penkaitienė). Spektaklyje skamba kompozitorių Zitos Bružaitės, Antano Kučinsko, Donato Zakaro muzika. Šokius sukūrė choreografai Edita Stundytė, Vesta Grabštaitė, Vytautas Buterlevičius.